PublicistikaPolis

KASPARAS POCIUS

Kas bijo žaliojo tilto šmėklų?

Pirmiausiai nuo tilto nukeldama karius ir darbininkus, Vilniaus valdžia puikiai parodė, ko ji siekia. Pataikaudami karių figūrose įkūnytai konservatorių priešo baimei, liberalai niekad nepamiršo savo priešo – darbininkų. Tiek klasės, tiek atskirų jos elementų, kurie kažkodėl nuolat lieka nepatenkinti kapitalui tarnaujančios valstybės taupymo politika, niršta dėl jiems nepalankaus Darbo kodekso, kaip elgetos būriuojasi paramą teikiančių institucijų koridoriuose. Šitos klasės turi…

ELŽBIETA BANYTĖ

Literatūra salose ir salonuose

Liepos 21-ąją, sveikindamas susirinkusiuosius per „Literatūros salų 2015“ atidarymą, Lietuvių literatūros ir tautosakos…

ALEKSANDER RADCZENKO

Ar streikuos rugsėjį lenkų mokyklos?

Sakoma, kad Rusijoje egzistuoja dvi pagrindinės bėdos – keliai ir kvailiai. Ir Lietuvoje tokių bėdų tikriausiai netrūksta, bet pagrindinė – reformų šalininkų ir priešininkų nesugebėjimas ir nenoras užmegzti dialogą. Dažnai reformos rengiamos paskubomis, stumiamos buldozeriu, o su visuomene dėl jų konsultuojamasi pro forma, net jeigu jos susijusios su tokiomis jautriomis sritimis kaip švietimas ar tautinės mažumos. Liepos viduryje prie Vilniaus…

RASA BALOČKAITĖ

Magiškasis sovietmečio realizmas: vienos kartos istorija

Martos Vosyliūtės filmas „Humanitarės gyvenimas ir mirtis, arba Būk mažesnis už aguonos grūdelį“ – tai 7 dalių pasakojimas, sudarytas iš 328 autorės tapybos darbų ir subtitruose pateikiamų trumpų komentarų. Pačios autorės žodžiais, tai „posovietinė meninė studija“. Čia pasakojama pokario metais gimusios kartos istorija ir šios kartos socialinės trajektorijos – nuo daržų ir šilt-namių iki universitetų ir konferencijų, nuo juodžemio inspektų,…

ALEKSANDER RADCZENKO

Liliputų ir blefuskų karas dėl raidės w

Nežinau, ar kiekvieną konfliktą galima palyginti su liliputų ir blefuskų konfliktu, aprašytu puikioje Jonathano Swifto knygoje „Guliverio kelionės“, bet kad lietuvių ir lenkų ginčas dėl raidės w jį primena…

JULIUS SASNAUSKAS

Atpažįstamas iš kojų

Pabudęs pakeliu aukštyn akis ir matau nukryžiuoto Jėzaus pėdas. Būtų gryna mistika, bet kryžius ant sienos tikras, daug metų iškybojęs vienoje Dzūkijos klebonijoje. Jei tiesčiau ranką, paliesčiau medines Viešpaties pėdas. Turėtum sakyti – pėdutes, nes figūra ant kryžiaus kūdikio dydžio. Vakar per krikšto apeigas vaikelis nusispardė apavą ir liko basas. Nežinia kodėl, bet taip būna gana dažnai. Man patinka. Ir…

KASPARAS POCIUS

Graikija: ar išliks atviros galimybių durys?

Pastarųjų savaičių Graikijos krizė sukūrė precedento neturinčią situaciją – nieko nebeįmanoma nuspėti. Rašau sekmadienio, liepos 12-osios, rytą. Jei šitas straipsnis būtų buvęs parašytas prieš savaitę, šiandien jis neturėtų jokios vertės. Dar prieš savaitę situacija atrodė visiškai kitaip, siūlė visiškai kitokią politinę ir filosofinę perspektyvą. Jei būčiau rašęs prieš savaitę, turbūt būčiau viešai suabejojęs savo antivalstybinėmis nuostatomis, pagerbęs Graikijos politikus, kuriuos…

VYTAUTAS JUODIS

Progresiniai mokesčiai

Keletą mano bendradarbių gan smarkiai sukrėtė birželio aštuntąją Seimo nario Algirdo Syso pateiktas įstatymo pakeitimo projektas dėl progresinių pajamų mokesčių tarifų įvedimo. Jeigu jie būtų pastabesni, žinotų, kad tai ne pirmas ir ne antras beveik identiškas projektas, ir visų jų baigtis panaši, bet visgi – kodėl metodika, naudojama visose be išimties Vakarų Europos šalyse, pas mus vis dar priverčia dažną…

LINA ŽIGELYTĖ

Elektra, vaivorykštės, alkis

Birželio 26-osios vakarą Niagara kliokė vaivorykšte. Ne pirmą kartą šis žmogaus aptramdytas landšaftas garavo purpuru ir raudoniu. Spalvota projekcija ant gigantiškos žemyn besiritančios vandens masės seniai tapo tradicija šiame paribyje tarp Kanados ir Jungtinių Valstijų. Natūralios vaivorykštės, kartais susiformuojančios dienomis, čia nebepakanka, nes Niagaroje dažna prognozė yra šlapias, lipnus rūkas. Kartais elektrai tenka atlikti tai, ko lūkuriuojantieji stebuklo nesulaukia iš…

RASA BALOČKAITĖ

„Mūsų reikalas“, mūsų kenčiančiųjų bendruomenė

Trauma savo esme yra įvykis, esantis už normalaus žmogiškojo patyrimo ribų, tam tikra prasme – už kalbos ribų. „Apie ką negalima kalbėti, apie tą reikia patylėti“, – sakė Ludwigas Wittgensteinas. Apie traumas daugiausia pasako ne žodinės išpažintys ar rašytiniai šaltiniai, bet įvairios neverbalinės reprezentacijos: „traumas are not spoken out, but acted out“ – traumos išreiškiamos ne per kalbą, bet per…