Literatūra
●
Sapnų kūnuose ieškau žmonių
Kurie dar girdėję mano balsą
Šitų ir anų pasaulių koridoriuose
Bandau išgirsti save šaukiant
Kai pabundu o kūnas – akmuo
Šešėliai braunasi akių tinklainėn
Neišveju
Šitas daiktas jau žino apie mane daugiau nei mano artimieji
mokslininkai užfiksavo mirusių žmonių judesius karste
žinau, kas mūsų visų laukia
gimėm, kad numirtumėm
eini, dirbi, statai, augini vaikus ir palieki viską, žiauru
žiauru
žiauru
Švelnūs lietūs palis
Ir kai griaudinčio karo nutils dundesys,
Niekas nė neatmins, kad jis buvo išvis.
Jei nuo žemės paviršiaus išnyks žmonija,
Medžiai, paukščiai ir žvėrys pamirš greitai ją.
Ir pavasaris, žengiąs su ryto aušra,
Nežinos, kad jau žemėje mūsų nėra…
31.
Aš, tavo mirusi duktė,
grįžtu iš mirties mylėti bejėgiškumą,
išmokyti tave paleisti, išmokyti prarasti…
atleisti tau,
susiūti tai, kas buvai,
ir kartu sugrąžinti šešėlį
Saulei.
1968 metų kariūnai Rygoje
Praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje buvo gal tik viena aukštoji mokykla, kurios studentai galėjo išvengti karinės prievolės, tuomet trukusios trejus metus, tai – Kauno politechnikos institutas (KPI).
Zakopanės peizažas Dievų miško paunksnėj
Iš Vilniaus į Zakopanę galima nuvykti traukiniu per keliolika valandų (apie 12 Krokuvon, dar 2 autobusu – vieton), mes renkamės kitaip – vykti su sustojimais, išskaidydami šį varginantį atstumą, it leistumės iš sapno į gilesnį sapną kaip filme „Pradžia“.
Erdvių rūšys
Erdvė. Ne tiek begalinės erdvės, kurių besitęsianti nebylystė galų gale sukelia kažką panašaus į baimę, ne jau beveik prisijaukintos tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ar tarpgalaktinės erdvės, o kur kas artimesnės, bent jau iš principo, erdvės, pavyzdžiui, miestai arba užmiesčiai, metro koridoriai ar miesto parkas.
Salamandra
Jau kurį laiką mano gyvenimą veikia paslaptingos jėgos ir vis įkyriai pastoja man kelią; užčiuopiau pėdsakus reiškinio, iš pažiūros nekalto, užmaskuoto pilka kasdienybės skraiste, bet įtartinai pasikartojančio.
Brūkštelėjimai
Kažkada viena televizija rodė laidą pavadinimu „Atleisk“. Joje rodydavo, kaip įvairių įmonių ar firmų vadovai atleidinėja darbuotojus. Kai visi darbuotojai buvo atleisti, televizijos studijoje per šią laidą atleido ir vadovus.
Dangaus žibintas
Žvaigždėmis nusėtame mėlyname danguje ir jūros platybėse ėmė siausti vėjas. Pasitikęs tamsą vėjas suįžūlėjo. Jūra sujudo. Laivą mėtė tarp bangų. Moteris pradėjo atsargiai ridentis. Atsitrenkusi į pasliką girtą jūreivį, neatkreipdama dėmesio ištraukė jo durklą ir ridendamasi vėl sugrįžo šalia antrojo belaisvio. Staiga laivo sargybinis sušuko:
– Audra!
Nuskambėjo pavojų skelbiančio rago garsas. Visi sukluso. Jaunasis belaisvis, laukdamas tinkamos akimirkos, pasiliko gulėti. Kažkas pagriebė virvę, kažkas stengėsi suskleisti bures. Staiga pakilęs jaunasis belaisvis svyruodamas pasiekė prie laivo pririštą virvę.
