Literatūra

Dulkių auksas

SARA POISSON Geltona ir juoda. Neretai sapnas turi kokį nors centrinį vaizdą ar įvykį, kuris lyg juodoji skylė praryja visa kita. Atsibudęs prisimeni tik tą juodąją skylę ir kad buvo dar kažkas, be jos, tačiau viskas nugarmėjo taip giliai, kad jau vargiai bepajėgsi ką ištraukti iš atminties.

Rašau tau nuo Laptevų

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ Bijau nebegrįžti, nebegalėti grįžti į save, į tave ir į mus po pusantro tūkstančio dienų, po šaltų naktų pravėrus langą, miesto vėjams pučiant dūmus man į veidą, bijau negrįžti iš tų šalių, kur niekaip neišsivėdina kambariai

ZITA MAŽEIKAITĖ. Eilės

Pasikeitė girių kaimelio kapinės. Pasitraukė šilagėlės (pavasariais eidavom jų žiūrėt kaip stebuklo).

Visi laiškai – žirafos*

Labas labutis, kronopai kronopai, pats geriausias, pats didžiausias, pats šauniausias, pats tvarkingiausias, pats mandagiausias ir pats stropiausias iš visų vaikų!1 Pridėkim, kad Boni ir Klaidas tau per daug krikštatėviai ir jiems per daug gyvenimas verda, kad tu nežiūrėtum, kas dedasi ant pasaulio viryklių.

Psichologinė kelio topologija

MERAB MAMARDAŠVILI Pabaiga. Pradžia Nr. 40 Pateiksiu dar vieną frazę, kurią galite perskaityti tekste. Pateiksiu dėl dviejų priežasčių: pirma, dėl pačios frazės turinio, antra, tam, kad suprastume, kaip sunku skaityti tai, kas parašyta.

Ei varnalėša!

SIGITAS GEDA 2007 metai Gaubiantys esamybę Vienas jų – Leibnizo – dabar verčiamas taip: – Kodėl yra esamybė, o ne niekas? Čia pat galima paklausti: – O kodėl yra esamybės suvokėjas?

Blondinių Lietuva

VYTAUTAS KINČINAITIS Ką pamanytų mūsų planeton užklydęs ateivis, jei nusileidęs Lietuvon užmestų akį į žmogdėžes (televizorius) vakare, naktines linksmavietes, valdžios viršūnes dieną, o užsukęs bibliotekon pasiklausytų „Marytės mėlynakės“, pavartytų kokį Maironio poezijos tomelį ar šiuolaikinį gyvenimo stiliaus žurnalą?

STASĖ LYGUTAITĖ BUCEVIČIENĖ. Eilės

Rudenio vakarą liūdną, Rudenio vakarą vėlų. Nė viena, nė viena žolelė Iš numirusių neprisikėlė.

VACLAVAS MIKAILIONIS. Eilės

Iš ciklo „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Gedimino pilies bokštas Karūna ant Vilniaus galvos Iš raudonojo aukso plytų, Gerai išdegtų.

Supratimo / nesupratimo paradoksas

Mums rašo Šis tekstas – tai bandymas suprasti rugsėjo 24 dieną „Šiaurės Atėnuose“ publikuotą Vytauto Girdzijausko recenziją „Odė kapitalizmui“