Literatūra
Ne tik Brodskis… (4)
Pabaiga. Pradžia Nr. 1227 Paskutiniai į anekdotų apie menininkus sceną žengia aktoriai, režisieriai, šokėjai, choreografai… Grigorijus Aleksandrovas Jaunystėje Aleksandrovas buvo Sergejaus Eizenšteino mokinys. Glaudėsi pas jį Proletkulto bendrabutyje. Ten pat savo lovą turėjo ir jaunasis Ivanas Pyrjevas. Eizenšteinas turėjo primusą. Ir staiga šis prapuolė. Eizenšteinas įtarė Pyrjevą ir Aleksandrovą. Bet paskui pagalvojęs nusprendė, kad Aleksandrovas – Vakarams…
Paprastas lietuviškas vabalas
Kai vėl suspaudė pūslę ir trečią ar ketvirtą kartą šįvakar pakėliau klozeto dangtį, jis vis dar muistėsi vandenyje. Žalsvas, smulkus, netgi kažkuo mielas – paprastas lietuviškas vabalas mosikavo kojytėmis tarsi mažyčiais irklais ir bandė ištrūkti iš baro klozeto spąstų – išvengti niūrios, garbės net ir paprastam lietuviškam vabalui nedarančios baigties. Palaimingai šlapindamasis stebėjau žaliąjį bičiulį ir net pabandžiau gelbėti. „Kabinkis…
Pramoginė senovės egiptiečių literatūra
Amerikiečių rašytoja Barbara Mertz (1927–2013), be gausybės pramoginio turinio romanų (juos pasirašinėjo Elizabeth Peters ir Barbaros Michaels pseudonimais), 7-ajame deš. išleido ir tris itin populiarias, iki šiol perleidžiamas knygas apie senovės Egiptą. Jos veikalas „Raudonoji žemė, Juodoji žemė“ (Red Land, Black Land, 1966) – tai bandymas apibendrinti mūsų turimas žinias apie senovės Egiptą ir kasdienę jo gyventojų veiklą. Autorė, turėjusi…
Nesu aš medaus šaltinis
Šie eilėraščiai yra negyvi: štai liūdna diagnozė.
Jų rankų ir kojų pirščiukai augo gerai,
Jų mažos kaktytės pūtėsi nuo susikaupimo.
O jei jie negebėjo vaikščioti kaip žmonės,
Tai tikrai ne dėl motiniškos meilės stokos.
Pakliuvo netyčia
Trejus metus skaityti naujausią lietuvių literatūrą ir rašyti apie tai kas dvi savaites ne visada buvo paprasta. Su trumpomis pertraukomis – 61 kartą apie 123 knygas. Ne vien todėl, kad jos sveria. Komplikuoja ir kiti dalykai – sumenkusi intriga (akivaizdžios poezijos tendencijos, epigonystė) ir netikėtesnių idėjų stygius…
Gyvenimas – ilga vientisa pamoka
Su vertėju iš ukrainiečių kalbos VYTU DEKŠNIU ir vertėju į ukrainiečių kalbą VLADISLAVU ŽURBA kalbasi vertėja Irena Aleksaitė.
Dermiušas
Jis išgalabijo trijų asmenų šeimą, kad pasiglemžtų muzikinę dėžutę, kurios gviešėsi jau keletas metų. Neprireikė nė tūžmastingos pono Lebefo – prokuroro – iškalbos, bergždžia buvo ir pono Bridono, gynėjo, kalba. Kaltinamasis buvo vieningai pasmerktas myriop. Ir neatsirado nė vieno, kuris jį užstotų, – nei salėje, nei kur kitur. Masyvūs pečiai, buliaus kaklas, didžiulis plokščias veidas be kaktos – vien žandikauliai…
Literatūros kritiko kainoraštis Vilniaus knygų mugei
Renginys pats paskutinis, aš jau po penkių alaus ir 3×40 g, šneku bet ką, bandau juokaut, nelabai suprantu, kas čia turėtų vykt, publika skirstosi – tai čia kaip visada 0 eurų, užteks ir pristatomo veikalo su autografu…
Eseistika kaip kultūros autobiografija
Klausimas, kas per paukštis yra toji lietuviškoji esė, užima svarbią vietą tikrai ne tik mano gyvenime. Šiandien į jį atsakyčiau taip: šiuolaikinėje lietuvių kultūroje esė – tai būdas (mokytis) kalbėti apie save. Ilgesnė šio atsakymo versija apima 1) klausimo vietą mano pačios autobiografijoje, 2) klausimą, kaip autobiografijos kuriamos literatūrinėje ir vizualiojoje lietuvių eseistikoje, ir 3) prielaidą, kad eseistikos tendencijos leidžia…
Autobiografija kaip mąstymo istorija
Knyga „Vartai į abi puses“ turi paantraštę – „Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas“. Taigi tikimės pokalbių knygos, pratęsiančios prieš dešimtmetį „Sambalsiuose“…
