Literatūra
Mano šiandien yra šiandien
Lengvai pažaisdama pradedu šią Liutauro Degėsio romano „Tavo rytoj buvo vakar“ recenziją. Man patiko pavadinimas ir jo konotuojamas praeities ir ateities ryšys, veiksmų ir atoveiksmių santykis. Su geru nusiteikimu neriu gilyn.
Buda šen, Buda ten, arba Dienos Pietryčių Azijoje
Anksčiau maniau, kad kelionės kaip koks tūkstantmečių senumo šventasis raštas gali pateikti atsakymus į visus klausimus, net tuos, kurių nesugalvojau užduoti, todėl tą stūmimąsi iš taško A į tašką B visada labai vertinau. Net nežinau, nuo kada kelionę galima traktuoti kaip prasidėjusią, sunku apibrėžti visą šį procesą, dažnai net jau kelyje dar nesijaučiu kur nors judanti, ir smegenys nusileidžia tik…
Miniatiūros
Sodų gatvėje, aplenkusi cigarečių dūmuose skendintį hipsterių barą, smuktų kieman, praeitų pro apleistos sinagogos apsidę, išnirtų Gėlių gatvėje, kurioje niekada nebuvo gėlių, kiek paėjėjusi sutiktų darbo plaštakę…
Bet niekas
Kai tylėsiu, niekas nepasikeis, kai šnekėsiu – niekas nepasikeis. Jeigu kas mano atžvilgiu norės atrasti priežastį, tai atras bet ką. Visąlaik taip būna. Bet tiek to, galima išbandyti, bet niekas nepadės. Jų niekas neišgelbėjo! Mes tikim Nojaus idėja. Kad kažkas ateis ir lieps statyt laivą. Tačiau niekas jų neišgelbėjo. Va kas yra įdomiausia. Niekas mūsų neišgelbėjo nuo pinigų invazijos. Niekas…
Modeliuotojai
Susipažinai praeitą penktadienį, viešbučio bare. Judu įsišnekėjote, pastatei jai porą gėrimų, kartu pakilote liftu į viršų. Lifte nepajėgei atitraukti nuo jos akių, išsiaiškinai, kad judu apsistoję tam pačiam aukšte, padėjai jai išlipti, padavęs ranką. Stovėjai su ja koridoriuje, įsmeigęs į ją akis. Palietei jai petį, palinkėjai saldžių sapnų, tada…
Iš „Carmina Burana“
Kaip pajausti save senstant
Šiemet sukanka penkiasdešimt metų nuo legendinės poezijos antologijos „Mersio garsas“ (The Mersey Sound) išleidimo 1967 metais. Bitlų Liverpulio laikai, septintasis dešimtmetis, pokario karta pilna optimizmo ir energijos, pavargusi nuo dulkėtos poezijos tomų, nuo senų garsų…
Nykštukas
Trisdešimt penktaisiais savo gyvenimo metais Barnabumo cirko nykštukas ėmė augti. Mokslininkai buvo labai nepatenkinti – juk visiems laikams buvę nustatyta, kad dvidešimt penkeri metai – tai žmogaus augimo riba. Štai kodėl jie pasistengė tą reikalą savaip užgniaužti.
