Literatūra

-pk-

Objektyvumas

  Kadangi Vilniuje per pastaruosius du mėnesius plačiai nuskambėjo bent dvidešimties žmonių dingimo be žinios istorijos, visi išgyvena šiokią tokią įtampą. Mano paties žiniomis, šios istorijos vienaip ar kitaip susijusios su vadinamojo „romų taboro“ teritorija ir galbūt dėl šios priežasties policija vengia platesnių ir išsamesnių komentarų. Galbūt pareigūnai jaučia spaudimą nekurstyti socialinės įtampos, o galbūt nėra visiškai tikri, ar iš…

JUSTINAS MARTINKUS

Kvailių žaidynės

Kai galų gale nubėga raudoni plaukų dažai ir trumpai kirpti plaukai pailgėja, mergina pabaigia burtažodžių seansą. Hipsteriai stovi apstulbę, če gevaros išsižioję, o pusnuogės feministės ima geisti vyrų.

MARGARET ATWOOD

Pakilt

Martin Munkàcsi. Paplūdimys prieš audrą. 1930
O dabar – ar patikėsi:
tu guli mirties patale.
Tau beliko viena valanda.
Kam – kam gi? – per šitiek metų
būtinai turėjai atleisti?

Kūrybinė laisvė už grotų, arba Žymiausi pasaulio kūriniai, (pa)rašyti kalėjime

Lapkričio 15-ąją minėdami Tarptautinę kalinamų rašytojų dieną nutarėme į pažiūrų ir saviraiškos varžymo problemą pažvelgti kiek netikėtu rakursu.

MIKALOJUS VILUTIS

Nematomas menas

Kada aš matau Jėzų, viduramžių menininkų iškaltą iš akmens, aš tikiu jų tikėjimu. Viduramžių mozaikos ne gražius kūnus, su kuriais norisi ištvirkauti, bet patį dievišką grožį vaizdavo. Man tai yra gražiausias menas.

Kazuo Ishiguro: „Dylanas yra turbūt didžiausias mano herojus“

…vienas iš labiausiai mane visąlaik dominusių dalykų yra tai, kaip mes vienu metu gyvename ir mažuose, ir dideliuose pasauliuose; mes turime asmeninį gyvenimo lauką, kuriame stengiamės surasti pilnatvę ir meilę, bet tas laukas visuomet patenka į didesnį pasaulį, kuriame gali viešpatauti politinės intrigos ir net distopiniai dariniai.

DAVID LODGE

Nepatikimas pasakotojas

Kazuo Ishiguro romano pasakotojas nėra blogas žmogus, bet jo gyvenimas grįstas tiesos apie save ir kitus gniaužimu ir vengimu. Jo pasakojimas primena išpažintį, bet ji prikaišiota netiesioginių pasiteisinimų ir vienašališkos argumentacijos, ir tik pačioje pabaigoje pasakotojui pagaliau pavyksta galutinai susivokti – per vėlai, kad būtų galima iš to pasimokyti.

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Meditacijos nuo galo

Nėra diržo. Atgniaužiu delną ir nuslystu nuo motociklo sėdynės ant asfalto, ant iš paskos važiuojančios mašinos stiklo, nusiritu į pakelės griovį. Blogiausiu atveju turbūt tik susilaužyčiau kelis kaulus, bet inercija ir greitis prilipina prie vairuotojo…

ANTANAS ŠIMKUS

Eilės

Išpustytuose kalbos namuos langų šukelės
Aštrios aštrios,
Basas balsas, sielos balsas tyli lyg papjautas,
Viskas, taškas.
GEORG TRAKL

Poezijos vertimai

Kai ateina ruduo,
Šviesiai nuskaidrėja giraitė.
Nurimę klajojam palei raudonus mūrus,
O išplėstos akys seka paukščių skrydį.
Vakare kapo urnose nuslūgsta baltas vanduo.