Literatūra
Nepažįstamoji
Veidrodinių atspindžių poezija
„Įtrūkusios mėnesienos“. Jau pats pavadinimas prikausto dėmesį. Apie kokius įtrūkius ir kokiose mėnesienose bus kalbama naujausiame Kornelijaus Platelio rinkinyje? Šį klausimą savitai užduoda ir pats poetas, iš pradžių cituodamas koaną: „Jei debesis nekabo virš kalno, mėnesiena peršviečia ežero gelmes.“ Įtrūkusios mėnesienos gelmių neperšviečia. Net jei debesies nėra. Įtrūkis laužia šviesą atverdamas erdvę įvairioms regimybėms. Ar tai poezijos objektas? Turbūt.“…
Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2015
Gegužės 27, trečiadienis [kaime]. Vakar iš Petro R. atsiėmiau man skirtą jo darbo medalį. Atrodau kaip pakartas. Kai pakreipiu devyniasdešimties laipsnių kampu – atrodau kaip gulintis ant lentos. G. labai nepatinka. Man – patinka. Aš ten esu: susna, usnė, viksva ir t. t.
Eilės
Pirminis ir antrinis karštis
Merginos buvo didelės moterys ir mažos šokėjos, visų dydžių ir formų, elastingos eisenos ir išgaubtų antakių, o keletas netgi surado viešnamy savo didžiąją meilę. Kai kurios ištekėjo už savo kliento žinodamos, kad didžioji meilė, ko gero, turi prasidėt nuo mažos. Rytais juodmargiai šunys žvitriai bėgiodavo po kambarius, nulaižydami besivoliojančius vibratorius.
Manon jos vardas
Ji skundėsi ir skundė „dviveidžius“, „nematomos rankos“ iškeliamus ir palaikomus įvairaus plauko fašistinius dainius ir redaktorius ir t. t.: tą patį jai nepadedantį J. Baltušį, Albiną Žukauską, Augustiną Gricių, Viktorą Miliūną ir kt. Žiauri kova dėl būvio. Ne tik dėl būsto, dėl priėjimo prie lesyklų. Desperatiškos tvirto užnugario neturinčios moters grumtynės su masoniška vyrija.
Kaip mes užmušėm Petrą
Petrą nuspręsta šarvoti aprengtą paradine uniforma, ir jaunesnysis seržantas Gubanas pats išlygino jam kelnes, kitelį ir marškinius. Tačiau praporščikas Holovatiukas šitą paradinę atėmė, mat, sakė, ji visiškai nauja ir gaila ją lyg niekur nieko atiduot į aną pasaulį. Vietoj jos davė kitą – seną ir įsmėlusią. Ir lyginti jos jau nebebuvo kada, nes reikėjo dar sukalti karstą ir įdėti jį į voką – didelį medinį dengiamosios spalvos konteinerį, ant jo mūsų kuopos raštininkas gražiomis raidėmis baltais dažais išvedžiojo Petro tėvų adresą ir net pašto indeksą.
Skaitymo nerimas
Nūdien labiau mėgstama pabrėžti skaitymo malonumą: tai mūsų laikmečio ir pasaulio mąstysenos požymis. Pavyzdžiui, stengdamiesi apginti knygą nuo vaizdinio apžavų ir prestižo, nuo dvasinio elektronikos monopolio, pedagogai iš kailio neriasi dėstydami apie malonumą, tarsi tai būtų skaitymo alfa ir omega.
