Literatūra
Staravieras
Buvau tik neseniai įstojęs į Vilniaus pedagoginį institutą. Pirmame kurse vienas nusprendžiau nusibelsti į Leningradą. Vienai dienai, be nakvynės. Nors tiek niekingai trumpai, bet net po šitiek metų ir dabar drįstu girtis, kad miesto dvasią, jo žmones visgi pajutau. Ir dabar atvykęs į Sankt Peterburgą gerai jaučiuosi.
Gyvenimo akademija
„Gyvenimas yra menas. GYVENIMO AKADEMIJA ieško auklėtinių. Prisijunk prie naujosios programos „SUKURK LAIMINGUS SANTYKIUS“ ir sužinok, kad ir tu gali būti laiminga.“
Angelas
Ji vardu Inga, tu tai perskaitai ant ženkliuko, prismeigto prie melsvai žalsvo džemperio. Kritiškai įvertini, kad jai labiau tiktų padūmavęs žydras tonas, kuriame chameleoniškai mainytųsi turkis ir mėlynai violetinis efektas: tai išryškintų jos tamsiai tviskančius vešlius plaukus ir padarytų ją panašią į Persefonę Dantės Rosečio paveiksle. Tu nori su ja pasikalbėti, išgirsti jos balsą. O knygynas – palanki vieta užmegzti diskretiškam pokalbiui ar net diskusijai.
Pokalbiai su draugais ant Kauno laiptų
Airės Sally Rooney pirmasis romanas „Pokalbiai su draugais“ (Conversations with Friends) žiebė anglakalbiam literatūriniam pasauliui nenutylėtu tūkstantmečio kartos psichologiniu portretu.
Pokalbis su Milanu Kundera
Gyvenimas, kai negali pasislėpt nuo kitų akių, – tai yra pragaras. Gyvenusieji totalitarinėse šalyse tai žino, bet toji sistema, tarytum didinamasis stiklas, tik išryškina visų modernių visuomenių tendencijas. Gamtos niokojimas, mąstymo ir meno nuosmukis, biurokratizacija, nuasmeninimas, pagarbos asmeniniam gyvenimui trūkumas.
Tanžeras su Paulu Bowlesu
Prieš išvykdamas iš Tanžero, užėjau į „Hótel el Muniria“, kuriame Williamas S. Burroughsas rašė „Nuogus pusryčius“ ir kuriame buvo apsistoję jo aplankyti atvykę Jackas Kerouacas ir Allenas Ginsbergas. Dabar čia švarus ir jaukus šeimos pensionas.
Ar menui pakeliui su politika?
Menotyrininkės, meno kuratorės Rasos Antanavičiūtės knyga yra kaip niekada aktuali šiomis dienomis, kuriomis vis dar netyla debatai ir ginčai dėl Vilniaus viešųjų erdvių. Išsamus, istorinėmis nuotraukomis gausiai iliustruotas leidinys yra puiki alternatyva norintiems į klausimą pažvelgti inteligentiškesniu požiūriu negu tas, kuris yra pateikiamas internetinėje spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Man asmeniškai – daug įdomiau ir prasmingiau negu tautininkų ir Vaido…
Eleonora ir mes
Tai jaudinanti istorija apie vienišą keistuolę Eleonorą, giliai traumuotą vaikystės negandų ir tvirtai įsigūžusią į savąjį šiek tiek psichopatinės vienatvės kiautą (pasakojama pirmuoju asmeniu). Eleonorai trisdešimt, ji išsilavinusi, turi darbą, gyvena socialinių tarnybų parūpintame būste ir neturi nė vieno artimo žmogaus.
