Literatūra

JUSTAS JASĖNAS

Eilės

šituose namuose seniai nesimyli
negimdo vaikų
nebelaukia svečių
tik mes netikėtai užklystam
renkam obuolius
sodą apvaikštom apžiūrim laukus
ant prieklėčio sėdim
visa nutikę jau
LAURA IŽGANAITYTĖ

Eilės

Kreivos gatvės, paikas vėjas
Saulės sirupo lašai
Juodos katės ir siuvėjos
Ant paveikslų parašai
Žingsniai tylūs saulei kylant
Saujos miego trupinių
Miesto rytas nevalyvas
Rąžos pamestu ritmu

Iš šiuolaikinės amerikiečių poezijos

Nėra taip, kad nemėgčiau ligoninės.
Tų mažų gėlių puokštelių, dailių ir drąsių.
Antiseptinių valiklių kvapo.
Sergančiųjų, tokių ilgesingų savo palatose, tokių tikrų.
AUŠRA KUNDROTAITĖ

Tiesiog kūnas

  Įprasta klausti, ar tiki egzistuojant sielą. Įprasta klausiant įsivaizduoti sielą kaip kažką priešingo kūnui. Įprasta redukuoti kūną į organus, jusles ir biologinius, psichofiziologinius procesus. Neįprasta klausti, ar tiki egzistuojant kūną. Minėta redukcija paaiškina ir įtikina: alkis, nuovargis, galvos ar kulkšnies skausmas, pilvo raižymas, sotumas, tuštinimasis, karštis, orgazmas – tik keletas akivaizdžių, tiesioginei patirčiai prieinamų kūniškų patirčių. Kiekvieną gyvenimo minutę…

AUDRIUS SABŪNAS

Ko vatą minam į batą, arba Psichologinis dienoraštis iš Tekančios Saulės šalies

Rugpjūtis yra geriausias mėnuo askezei Japonijos senojoje sostinėje Kiote, šalia kurios šiuo metu gyvenu. Karštis, sunkiai pakeliamas šiauriečiams, ragina susilaikyti nuo aktyvaus laisvo laiko leidimo lauke bent jau iki saulės laidos.

STEFAN WIECHECKI

Rudas bebras prie Žalgirio

Taigi, paklausykite, tas Jogaila ne išsyk pasidarė Lenkijos karaliumi, o atėjo kaip užkurys, kaip sako, nutekėjo į biznį. Karaliene tuo laiku pas mus buvo viena panaitė, nuotaka, tokia Jadvyga. Kadangi turėjo nemenką kraitį, o ir pati buvo miela bei tiko jai karūna, jaunikiai lipo it musės prie medaus.

PETRAS ČEBATORIUS

Aldadrakas

Prasidėjo karantinas. Gatvėse patruliuoja šauliai. Ant palangės įrengėme lesyklėlę. Paaukojome paskutinę duoną, bet prisivalgėme keptų žvirblių. Gaila, tingūs balandžiai iki mūsų aukšto nekyla.

ERLA

(Ne)laisvė

Ir apskritai mergaitės norėjo pamerkti gėlių prie amžinosios ugnies, bet netyčia užpylė ant liepsnos vandenį. Tokių pasiteisinimų prikūrė mama išleisdama mus pro užpakalines milicijos duris. Už dviejų dienų dardėjome traukiniu į Leningradą. Svajojom apie Ermitažą.

NATSUME SŌSEKI

Dešimties naktų sapnai

Gyoshū Hayami. Švieži lapai. 1915
Sapnavau tokį sapną.
Nešu ant nugaros penkerių metų vaiką. Esu tikras, kad tai – mano vaikas. Bet nežinau, kodėl jo akys nebemato, o galva nuskusta plikai. Kai paklausiau, kada jo akys apako, jis atsakė, kad jau seniai. Jo balsas – vaiko, bet kalba jis, tarytum būtų suaugęs. Ir tarytum būtų man lygus.
Ir kairėje, ir dešinėje žaliuoja ryžių laukas. Kelias siauras. Tamsoje kartkartėm švysteli praskrendančio garnio šešėlis.
ANDREJ CHADANOVIČ

Laiškas buvusiam

Apie batką juokų gana. Mums tėvų užteks ir tikrų.
Jūs gal dar susiprast malonėtumėt – pats išsitremt!
Iš gyvųjų dar niekam pabūt bedarbiu ne per vėlu.
Ar anūkams Seniu Šalčiu – tebesant gyvam!“