Literatūra
Iš neparašytos knygos
Man parašė draugė iš Pchenjano. Šiandien Šiaurės Korėjos lyderis, būdamas ištiktas komos, feisbuke parašė „I’m not dead“. Mano draugė sako, kad storulis gyvas ir sveikas, plaukioja baseine su savo mažu berniuku, geria gyvačių vyną, valgo iranietiškus ikrus, kiniškus melionus, švedišką sūrį ir apsimeta sergantis, nes bijo viruso.
Ne
Pernai pavasarį skaitydamas paskaitą apie [Holokaustą išgyvenusios olandų žydės žurnalistės ir rašytojos] Margos Minco kūrybą ir karą, [...] pasakiau, kad minėjimas turėtų pranokti ritualą, kad tokios iškilmės turėtų pasižymėti troškimu pažinti ir kad dėl to įsigalėjusios klišės kenkia prasmingiems prisiminimo ritualams. Suvokiau ir tai, kad viena klišė, esą dabar jau žinome istoriją apie karą ir žydus, skamba vis garsiau; tai puikybės pilna nuostata, jog mūsų pažinimas tobulas, tad galime atsiriboti nuo gana nesenos praeities.
Griuvėsiai ir gražūs prisiminimai
Viena iš tokių vietų, sugriautų antskrydžių ir kartkartėmis dar apmėtomų bombomis, – tarsi netyčia, – buvo didelė prekinių traukinių stotis prie Berlyno. Kasdien penktą ryto kalinių kolona išeidavo iš lagerio ir tuščiomis gatvėmis žygiuodavo didelės, aukštos griuvėsių krūvos kryptimi. Nuvarydavo mus į tą keistą, nieko šiame pasaulyje neprimenantį peizažą.
Eilės
Apie kentaurus
Atkurianti ir sukurianti poezija
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė dviem kalbomis (anglų ir rusų) kuriančios poetės Annos Halberstadt rinktinių eilėraščių knyga „Transit“. Nors A. Halberstadt susitelkia į skausmingas praeities ir dabarties temas, poezija jokiu būdu nėra depresyvi: skaitant tekstus rimtį netikėtai praskaidrina sąmojis ir ironija – patrauklūs jos itin autobiografiškos kūrybos bruožai.
Nesenkantys atminties šuliniai
Vis dėlto atokvėpyje tarp dviejų karantinų vykstu iš taško A į sostinę, nes tik ten ir, pasirodo, tik viename knygyne galima įsigyti leidyklos „Homo liber“ ką tik išleistą Audronės Girdzijauskaitės atsiminimų romaną „Atminties šuliniai“. Šios teatrologės recenzijų, dažniausia spausdintų „Literatūroje ir mene“, nuo jaunystės laukdavau su nekantrumu.
Knygos nemirs
„Knygų uberis“ – bibliotekos knygų pristatymas į namus tą pačią dieną. „Knygų fitbit“ – mobilioji programėlė, blokuojanti telefoninius skambučius ir aktyvuojanti priminimus, raginančius vėl griebtis knygos.
Romaino Gary šprotai, lukumai, monblanai
Konditerija! R. Gary ir konditerija! Nuo pat Vilniaus laikų – R. Gary ir konditerija. Nuo Vilniaus iki Paryžiaus – konditerija. „Staiga prisiminiau turįs kišenėje gabalą aguonų pyrago, kurį nugvelbiau ryte mūsų name įsikūrusioje konditerijos gaminių parduotuvėlėje, kai konditeris buvo užsiėmęs su klientais“, – dėsto R. Gary alter ego „Aušros pažade“.
Savojos literatūros istorija: vidinio pasaulio ir gyvos vaizduotės kūrimas
Ką XXI a. Savojos gyventojams reiškia kalba, dialektas ir literatūrinė kūryba? Išsamų atsakymą pateikia „Savojos literatūros istorija“ (Histoire de la littérature savoyarde, Chambéry: La Fontaine de Siloé) – beveik tūkstančio puslapių tomas, išleistas 2011 m. Savojos akademijos rūpesčiu.
