Literatūra
Istorija kaip atviras horizontas
Mes gyvename nuolatinių permainų epochoje. [...] Kinta ne tik nusistovėjusios sampratos, jausenos, stiliai, emocijos, knygos, žanrai, ateities scenarijai ir jos prognozės. Gyvenimai irgi. Neišskiriant nė istoriko ir jo teritorijos. Aurimo Švedo knyga puikiai iliustruoja ne tik šią nepertraukiamos kaitos tezę.
Kur įteka mūsų upės, corvus corax?
[...] Dainiaus Gintalo poezijos knyga „Vienos vasaros giesmė“ kol kas gana tyliai nuvilnijo tiek tarp literatūros kritikų, tiek tarp skaitytojų. Nors tokios knygos nepasirodo kasmet, juolab – nepasirašo. Šios 2019 m. prie Širvintos upės parašytos poemos didžiausia jėga ir išskirtinumas – tekanti, gaivališka kalba…
Akacijos žydi
Vaikštinėjimas gali būti betikslis, jeigu vertinsime šį reiškinį dalykiniu požiūriu. Iš tiesų tikslas visuomet yra, neabejotinai, nors jo ir visai neįmanoma įvardinti kaip priimtos, pripažintos ir įtvirtintos gyvenimo reikmės.
Kapai
Eilės
Protingavimai (17)
Skaitydamas knygas žmogus nepasidaro nei intelektualesnis, nei protingesnis. Bet knygos gali pažadinti jame miegančias mintis, jeigu jos yra.
mažosios psichozės
Keisčiausios vaizdinės haliucinacijos – vorai, katės ir René Magritte’o juodus katiliukus dėvintys vyrai. Balsai galvoje rėkia: „Jie nužudys tave.“ Tąkart mėnesį neišėjau iš namų, nes bijojau, kad mane seka. Jausti, kad tave kažkas seka, yra itin keistas jausmas: man atrodė, kad jeigu išeisiu iš namų, mane nužudys.
Idealisto išpažintis ir mirtis…
Aš norėčiau būti kalakutu. Ir ne bet kokiu, o mėsiniu. Balbatuočiau sau per dienas. Šeimininkai rūpintųsi mano skilvio pilnatve. Laiką leisčiau šaunioje kitų mėsinių kalakutų kompanijoje (nėra nieko geriau už bendraminčius!) ir jausčiau didelį džiaugsmą bei begalinę laimę.