LiteratūraLiteratūros istorija
Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas
Būtent Justinas Marcinkevičius iš savo laikmečio išspaudė maksimumą. Atiduodamas didelę duoklę okupaciniam režimui, eidamas į kompromisus su sąžine. Gal ir pats iki galo nesuvokdamas, kad svariai prisidėjo prie tarybinės Lietuvos naratyvo kūrimo.
Kur giria žaliuoja, ten kieno namai?
Aužuolaitis – tai Jonas Vanagaitis (1869–1946), enciklopedijų žodžiais tariant, vienas žymiausių Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų, lietuvybės skleidėjas, Tilžės akto signataras. Dar pridurčiau – ir garsiosios dainos „Kur giria žaliuoja“ autorius!
Knygnešė Uršulė Donėlaitė Juozui Tumui-Vaižgantui per valdininkės Šlapelytės malonę, 1928-08-08, Skuodas
Garbė Jezui Kristui! Gerbiamas kun. Tumai Aš esu Uršulė Donelaitė. Kreipiuosi prie Tamstos su prašymu. Nuolankiau prašau išklausyti manęs senutės. Prašau, žinoma, jei ne per daug nuvarginsiu, pasirūpinti del manęs knygnešės pencijos, arba nors pašalpos. Manau, kad Tamsta dar prisimeni t[u]os vargingus laikus lietuviškos spaudos, lietuviško rašto? Kada Tamstos paliepimu ir A. A. kun. D. Tumo, Šakės…
Savojos literatūros istorija: vidinio pasaulio ir gyvos vaizduotės kūrimas
Ką XXI a. Savojos gyventojams reiškia kalba, dialektas ir literatūrinė kūryba? Išsamų atsakymą pateikia „Savojos literatūros istorija“ (Histoire de la littérature savoyarde, Chambéry: La Fontaine de Siloé) – beveik tūkstančio puslapių tomas, išleistas 2011 m. Savojos akademijos rūpesčiu.
Kuo nusidėjo „raudonasis poetas“ Julius Janonis?
Eilinis pilietis tiki: dūmų be ugnies nebūna, kas kaltina, tas žino. Įrodymai mažai kam įdomūs, nes kovojant su raganomis niekas taip nekenkia kaltinamajam procesui kaip logiški argumentai ir įrodymai. Užtenka kaltinimų – bolševikas, stalinistas, raudonasis – ir pirmasis, kone vienintelis talentingas lietuvių proletarinis poetas Julius Janonis (1896–1917) tampa tautos atstumtuoju. O jeigu pabandytume nuosekliau patyrinėti, už ką yra teisiamas poetas,…
Konferencija apie Degutytę
Apsidžiaugiau, kad LLTI surengtas seminaras, skirtas Janinos Degutytės 90-mečiui (organizavo Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė): rašytojai turėtų reguliariai lankyti tokius seminarus, kad bent šiek tiek praplėstų intelektualinį akiratį. Mokykloje įpratau mąstyti apie Degutytę kaip apie Salomėjos Nėries poetinio kalbėjimo tęsėją, o Rita Tūtlytė savo pranešime paneigė šią klišę: Degutytės kalbėjimas santūresnis, mažiau emocionalus. Ankstyvoji poezija – maksimalizmo deklaravimas, kurį Tūtlytė lygino…
Siaubo registravimas: penki poetai apie Leningrado blokadą
Nenorėjusiems ir negalėjusiems įsitvirtinti alkanoje ir šaltoje mirtyje, mudviem su Roza liko vienas paikas noras. [...] Kaip aš vienas [svajojau] apie tėčio paveikslų kolekcijos aplanką, apie jų suskirstymą, apie tai, kad sutvarkyčiau dokumentus, susirašinėjimą, albumus, apie tai, kad vėl visa tai – tėtį, savo vaikystę – pamatyčiau, kaip tai matydavau anksčiau, kai svajodavau, kad tai būtų amžinai, ir kai…
Metai be vasaros – vasara su „Frankenšteinu“
1816 metų gegužės 13 dieną devyniolikmetė Mary God-win (vėliau Shelley) su dvidešimt trejų metų mylimuoju Percy Bysshe Shelley, jųdviejų trijų mėnesių kūdikiu ir įsesere (bei buvusia Shelley meiluže) Claire Clairmont…
