LiteratūraKnygos

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ

Apie romaną, kuris patiko

Kad norėtum romaną skaityti, reikia, kad jis patiktų.
Kad bandytum ką pasakyti, turi sudominti ir kaip tekstas.
Latvio Andrio Kalnozolo romanas „Mane vadina Kalendorium“, išleistas 2020 metais, o dabar jau ir Lietuvoje, ir patiko, ir sudomino.
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Oi jūs knygos, knygos

Suprantama, kodėl populiaru ir verčiama: veikia kaip beletrizuota biografija. Vykusiai aprašyti kankinimai, kurie ir kaip faktologija sukrečia. [...] Nuostabiai sukomponuota pabaiga: auka taip prisiriša prie kankintojo, kad nebegali gyventi be jo. Alkoholizmo reiškiniai vaizduojami tiksliai it gamtos kūnai mažųjų olandų drobėse.

-gk-

Suaugusiesiems ir nelabai

Kompromisas tarp Vilmos Fioklos Kiurės ir Gabijos Grušaitės: jaunatviškas cinizmas, kartos atpažįstamumas, gebėjimas rašyti atraktyviai ir juokingai. Satyra, distopija – reta! 

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Aiškios linijos neaiškumai

Naujasis Nijolės Daujotytės jautrių, meditatyvių eilėraščių rinkinys „Aiški linija“ primena, kad poezijoje be intuityviai suvokiamos potekstės žodžiai tampa nepaveikūs ir greitai užmirštami, nes tai, kas lieka anapus žodžio, apsaugo kalbėjimą nuo paviršutiniškumo.

LINARTAS TUOMAS

Krizės raportas

…monografijos „Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“ autoriai Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis nurodo, kad „amžina ar nuolatinė krizė tam tikra prasme yra contradictio in adjecto, mat termino „krizė“ etimologija ir reikšmės aiškiai rodo, kad krizė yra trumpalaikis reiškinys“.

VIGMANTAS BUTKUS

Latviškas romanas su lietuvišku prieskoniu

Kai sužinojau, kad Latvijoje valstybės šimtmečio proga režisierius Aigaras Grauba stato filmą „Nameisio žiedas“, buvau įsitikinęs, kad filmas kuriamas rašytojo Aleksandro Gryno (1895–1941) istorinio romano „Nameisio žiedas“ (1931) pagrindu ar bent jau jo motyvais. [...] Vos pradėjęs jį žiūrėti supratau smarkiai klydęs.

PAULA URBONAITĖ

Istorijos trumpos, o nesibaigianti – kas?

Gretos Dirmauskaitės trumpų istorijų rinkinys „pãžeme“ tapo „Pirmosios knygos“ konkurso prozos sekcijos nugalėtoju. Iš tiesų pats konkurso vyksmas tapęs daug įdomesniu reiškiniu nei išleidžiamos knygos: tai konkursas svarstomas Lygių galimybių komisijos, tai laimėtojai atsiima savo rankraščius, tai konkurso komisija neišrenka laimėtojo…

ARŪNAS SVERDIOLAS

Algirdo Juliaus Greimo „Pokalbiai“ knygų mugėje

Į knygą sudėti 54 Greimo pokalbiai, išspausdinti arba įrašyti garso ir vaizdo priemonėmis septyniomis kalbomis, – visi, kuriuos pavyko aptikti ir pasiekti. Pokalbiai, suprasti plačiausia prasme, kaip dialoginiai diskursai [...].

ARŪNAS SVERDIOLAS

Algio Mickūno gyvenimo punktyras

Ši Algio Mickūno knyga nepanaši į visas kitas jo knygas, visiškai kitokia. Jis atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį. Tai nėra intelektualinė autobiografija. Jis visai nerašo ar tik trumpai užsimena apie tai, ką paskubomis išvardinau.

RAMUNĖ BLEIZGIENĖ

Moters istorijos slenksčiai

Romanas „Juozapa ir jos seserys“ matytinas kaip moters „aš“ gimimo istorija. Į savo giminės istoriją, kuri suvokiama kaip svarbiausia moters kilmės istorijoje, pamažu grįžtama per kraštovaizdį, kuriame užaugta. Su aprašoma vieta pasakotoja yra susieta ir grynai kūniškai, čia auga slyva, po kuria pakasta kartu su ja užgimusi placenta, romane vadinama nameliais.