LiteratūraKnygos
Pargriovus veršį ant menčių
MARIUS PLEČKAITIS Ilja Ilf, Jevgenij Petrov. Aukso veršis. Satyrinis romanas. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. K.: Jotema, 2011. 308 p. Vištos ir kiaušinio problemai savo dvilypumu ir ambivalencija gali prilygti nebent Tado Blindos, Robino Hudo ar Ostapo Benderio fenomenai.
Kaip apgauti besotį laiką
MILDA KIAUŠAITĖ Romualdas Požerskis. Lietuvos senamiesčiai 1974–1985. Fotoalbumas. V.: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, 2011. 224 p. O Viešpatie, didieji miestai jau nepaguodžiami ir prarasti. Kur bėgti, kai ugnies versmė arti? Ir nėr vilties jų neramioj lemty, ir laikas jų mažytis blėsta. Rainer Maria Rilke
Pusiausvyros beieškant
IRENA POTAŠENKO Pusiausvyra: gruzinų, tadžikų, kazachų, baltarusių, rusų apsakymai, novelė ir apysaka. Iš rusų k. vertė Jurgis Buitkus ir Ineza Juzefa Janonė. K.: Naujasis lankas, 2011. 166 p. Nuostabus nuostabus kerpių spalvos viršelis! Ši 2011 m. išleista knygelė – žvilgsnis į praeitį. Didžiąją dalį tekstų (11 iš 15) išvertė prozininkas, publicistas Jurgis Buitkus (1937–2007).
La Mettrie evangelija
MARIUS PLEČKAITIS Julien Offray de La Mettrie. Žmogus-mašina. Iš prancūzų k. vertė Petras Račius. V.: Vaga, 2011. 108 p. Ne visada drąsu ir lengva atmesti dievą (pavyzdžiui, redaktoriai, man net nenorint, perša rašyti iš didžiosios raidės, tarsi jau vartodamas žodį „dievas“ būtinai matai jį kaip visa ko Kūrėją, Absoliutą, tikrinį asmenį, kaip Jėzų).
Labai protingi vaikai
TOMAS MARCINKEVIČIUS Prieš pradėdamas atskirai apžvelgti knygas, norėčiau pasiskųsti, kad nieko nėra sunkiau kritik(iuk)ui nei vidujai laikytis neutralios pozicijos. Baisu, kai negali pykti, nes knyga gera ir netvirkinanti jaunimo1, bet lygiai taip pat baisu ir kai negali gėrėtis, nes knyga nepalietė to kaulelio, to receptoriaus dubenyje, kuris verčia mintyse šaukti: „Taip, štai taip, taip ir reikia rašyti!“
Skrydis virš knygučių lizdo
JURGA TUMASONYTĖ Nuo to laiko, kai perskaičiau Mariaus Buroko straipsnį (http://www.bernardinai.lt /straipsnis/2011-07-14-marius-burokas-uzkietejusio-skaitytojo-kronikos-joyce-o-pasas-nematomos-bibliotekos-ir-eilerasciai-kiseneje/65787), kuriame buvo aprašytos skaitymo atostogos, ėmiau fantazuoti apie skaitymo sanatoriją užmiestyje.
Vištos ir deimančiukai
EMILIJA VISOCKAITĖ Rasa Aškinytė. Lengviausias. Romanas. V.: Vaga, 2011. 232 p. „Kartais jie sustodavo ir bučiuodavosi. Man tai nepatiko“ (p. 47). Įsimylėjimas, pavydas, ilgesys Blankai atrodo it fantastiniai žvėrys, sprendimų ieškoma ne remiantis įsisenėjusiais Homo sapiens įpročiais, o eksperimento būdu, daiktai ir reiškiniai pasiaiškinami „Vikipedijos“ apibrėžimais.
Kas ką rašo
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Leidykla „Tyto alba“ iškilmingai pristatė spaudai rengiamas lietuvių autorių knygas, pavadinusi jas rudens ir žiemos kolekcija. Kaip ant podiumo susikaupę prie stalo sėdėjo 12 rašytojų ir aktorius (knygos herojus).
Apie durnius, genijus ir gyvenimą
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Frank Zappa. Tikroji Franko Zappos knyga. Iš anglų k. vertė Gediminas Sadauskas. V.: Pasviręs pasaulis, 2010. 296 p. Perskaičiau Franko Zappos autobiografinę knygą. Tai va. Durniai yra beveik visi, išskyrus Zappos žmoną, jų keturis vaikus ir kompozitorius Edgard’ą Varèse’ą (1883–1965), Igorį Stravinskį (1882–1971) ir Antoną Weberną (1883–1945).
Egzistencinių paribių Kolumbas
IRENA POTAŠENKO Varlam Šalamov. Kolymos pasakojimai. Apsakymai. Iš rusų k. vertė Nikolajus Sagulinas. V.: Žara, 2010. 239 p. Ar kada piešėte save, gulintį ant bėgių? Tokią labai neapibrėžtą figūrą. Tokią – nei jis, nei ji? Piešinį gali sukioti kaip nori – vaizdas nepasikeis.
