Sedėdamus gryčij pru virtuves lungu matau pali darža tvoru vešlu karklaliū kupstu. Kū ti kupstu, cielu kupetu. Aukštaūgij vilietinij karklalij ligi mana smakra, ligi noses. Let sunku patikėte, kad per tukiū sausru. Priekij jū buketėlis geltunos – rudbiekijū. Nu, žinai, atvirukus saldžiausis keno tij širdžij. Mamyte saka, kad tuos karkliukus parsvežus iš Ignasia soda. Ignasis ti mamytes brolis dvinys. Gyvenu…

Suskystintas dujas naudoju sukti automobilio varikliui ir neketinau jose maudytis. Degalinėje kartais čiaupo sandariai neprijungus šios dujos nušaldo, nudegina rankas, šaltai švariai nuplauna. Dabar įsisuko madingi vėjai: kai kurios kūrybingos degalinės sumanė skelbti keistoko įpročio apsipilti lediniu vandeniu naują smagią atmainą – užpilti suskystintomis dujomis. Darbo laiku, nuo 8 iki 16 val., operatorius pagelbės užpilti ant sprando, o nuo 16…

Aukštaitis (aš!), susenjorėjęs, dėl to ir įžemaitintas Plungėje, sužinojau apie garsaus – ne tik Vakarijoje, bet ir visoje Lietuvoje! – poeto nuotykį. Stasio Jonausko iš Skuodo… Esą į literatūros popietę Stasį Jonauską pasikvietė Klaipėdos policininkai. Iš namų rašytojas išsikrapštęs dar su tamsa, kad tik nepavėluotų, bet kelionė nebuvusi sėkminga… Jau „po“ Kretingos, tik už kelių kalvelių nuo jūros klydinėjančiame kelyje,…

Šuniukas su trimitu Vienas šuniukas turėjo trimitą. Kai nelodavo – trimituodavo. Mokėjo keturias melodijas: apie pusryčius, apie pietus, apie pavakarius ir apie vakarienę. Jei maisto kokybė neatitikdavo darbo sutartyje numatytų sąlygų – trimituodavo papildomai. Vieną rytą jo instrumentas sugedo, mat, norėdamas mesti blogą įprotį, – visiems rodė iškištą, seilėtą liežuvį, kramtė trimito muštuką ir netyčia nukando jį. Tą dieną liko…

Klientas. Man norėtųsi tos muzikos, kuri kiek galima mažiau ne tai, kad lįstų į akis, bet, nu, kiek galima mažiau smukdytų, nežinau… optimistinės gal kažkokios tai…

Legenda byloja apie sielas, po gimimo padalintas į dvi dalis. Tos dalys, tik vėl viena kitą atradusios, tapusios viena, bus laimingos, išsipildys. Gimė jie…

Ir vėl Palanga tuščia. Ir vėl tik vėjas švilpauja, kur dar taip neseniai skambėjo juokas ir krykštavimai. Ir vėl jūra rūsčiai taško stulpus su kurorto inspekcijos draudimais bei įsakymais, – ir laukia naujų aukų. Tik kur ne kur, susitraukęs į kuprą, prabėga vėlyvas, užsilikęs vasarotojas. Pasižiūri baimingai į jūrą, dar labiau susigaužia, pasistato apykaklę ir išsigąsta: „Negi dar taip, rodos,…

T ė t u k! Rašau Tau iš Palangos. Nors dabar turiu labai daug darbo, bet vis tiek randu laiko Tau parašyti. Mamytė irgi norėjo Tau kažką parašyti, bet ponas Rožiūnas išsivedė ją pasivaikščioti, todėl ji šiandien nesuspėjo. Aš šiandien visą vakarą, kai atėjo ponas Rožiūnas, gaudžiau vieną žvirbliuką. Mamytė sakė, kad aš jį būtinai turiu pagauti. Aš jį gaudžiau,…

Vidurio amžiaus krizės apimta Europa skaudžiai rėkauja ant gramatinės šviesokaitos išsekintų asmenų. Tuo tarpu vakarinėje Žemės pusėje, dabartinėje Peru (rus. перо – plunksna), pulkas neeuropiečių įkurdina valstybę, kurioje visai neplanuotai įsiviešpatauja raštligė (rašyti + liga). Neišlikę istoriniai šaltiniai ir tebevykdomo genetinio tyrimo išvados šią gamtos stichiją apibūdina kaip eteriu perduodamą, sparčiai progresuojančią epideminę ligą, neretai peraugančią į baisingai nevaldomą, taigi paveldimą…

Svogūnai Čipolinas niekada nesuprasdavo – jis yra veiksmažodis ar ištiktukas. Kartais jis ką nors veikdavo, o kartais jį tiesiog kažkas ištikdavo. Ir kodėl visi verkia jį prapjovę, nejaugi iš gailesčio? Ar dėl paties veiksmo, ar dėl to, kas po jo ištiko veiksme dalyvavusius veiksnius ir tarinius? Gal čia verkia pati gramatika, tinginio valgoma, galvodavo Čipolinas, patogiai gulėdamas malonioje atokaitoje ant…