Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2017 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio naujų meno reiškinių ir judėjimų refleksijai; meno ir filosofijos perspektyvų sąveikai; tarpdisciplininiams mokslo ir kultūros sankirtoje esantiems renginiams.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

PAULINA DRĖGVAITĖ

Kino piligrimystė: „Hipodromo“ nebyliojo kino festivalis Škotijoje

Boneso miestelyje Škotijoje gyvena apie 14 000 žmonių, begalė kačių, yra vienas kino teatras ir pora kavinių. Taip pat nuo 2011 metų jame vyksta „Hipodromo“ nebyliojo kino festivalis (Hippodrome Festival of Silent Cinema), kasmet sukviečiantis margą kino entuziastų, kuratorių ir archyvarų minią. Apie šį festivalį pirmąsyk išgirdau praėjusių metų rudenį iš vienos jo įkūrėjų, kino kuratorės ir prodiuserės Shonos Thomson:…

Interviu su režisieriumi Sergejumi Loznica

  „Kultūros eskizai“: Interviu su ukrainiečių režisieriumi Sergejumi Loznica, kurio naujausias filmas „Austerlicas“ buvo parodytas šių metų „Kino pavasaryje“.   Reportažą parengė: Eugenijus Maldutis, Martynas Pašiūnas, Jolanta Saudargaitė.    

KĘSTAS KIRTIKLIS

Apie humanitarus, kritinį mąstymą, strateginės reikšmės veiklą ir panašius dalykus

Kvailiausia, ką galima daryti sėdint prie kompiuterio ir kaukšint klavišais, – klausti, ar mokslas reikalingas. Aišku, kad reikalingas! Tai neblogai matyti kiekviename ekrano pikselyje ir justi likusiame silicio, plastmasės, metalų ir dar galas žino ko rinkinyje, dėl kurio tie pikseliai nušvinta vis kitokiomis spalvomis. Štai jie, mokslo vaisiai, – aiškūs, akivaizdūs, apčiuopiami. Be jų populiariojoje sąmonėje joks mokslas – ne…

LAURYNAS KATKUS

Mažoji Lietuva Gutenbergo aikštėje

Apie Leipcigo knygų mugę, žiniasklaidą ir J. E. Įvaizdį Pagal vieną paplitusią versiją, įvykį ar renginį „objektyviai“ gali įvertinti jame nedalyvavęs, tik jį iš šalies stebėjęs žmogus. Nors aš dalyvavau lietuviškoje mugės programoje, pabandysiu apie ją papasakoti. Ne todėl, kad galvočiau, jog viskas šiam sviete reliatyvu, – nemažai žinau ir apie pasirengimą viešnagei, ir apie vietą, kurioje ji vyko (ne…

RASA BALOČKAITĖ

Po Niurnbergo: Hermanno Goeringo prakeiksmas

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Kaip knygoje „Totalitarizmo kilmė“ (1951) teigia Hannah Arendt, blogis paveikia vienodai smarkiai tiek auką, tiek budelį. Ir vienas, ir kitas yra priverstas išmokti represuoti tą savo asmenybės…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

„Kino pavasaris“: totalitarizmas, sustabdytas laikas

Totalitarizmas. Pagalvojus apie totalitarizmą, prieš akis pirmiausia iškyla nacizmo simboliai ar politinio smurto apraiškos. Vis dėlto tik labai retai imamės išsluoksniuoti visus totalitarinių atspalvių turinčius kasdienybės momentus, iki netikėtai atrandame – pavyzdžiui, kad jo užuomazgos gali glūdėti kiekvieno žmogaus (ne, netgi ne piliečio, bet būtent žmogaus pačia abstrakčiausia prasme) mąstyme apie tikrovę. Tokia (savi)diagnozė baugina, bet kartu padeda atsikratyti į…

KĘSTAS KIRTIKLIS

Kuratoriai ir kritikai

Pavasarį Lietuvos gamta pasitinka monotoniškai – vieversiais ir žibutėmis. Lietuvos kultūra – įvairiau. Štai šiemet jį pasitikome diskusijomis dėl Užgavėnių kaukių, nurungusiomis debatus apie Kovo 8-osios prasmę ir šventimo būdus. Kitais metais išlįs gal dar kas nors, nežinia. Tačiau galiu lažintis, kad ir šiemet, ir kitais metais, kaip ir kelerius ar net keliolika metų prieš tai, pavasario palydose dominuos baigiamųjų…

RASA BALOČKAITĖ

Pogulaginės sutemos: inkvizitoriaus Franţo Ţandaros išpažintis

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Hannos Arendt teigimu, teroras turi savo pragaištingą poveikį tiek aukai, tiek budeliui. Kalbama, kad vengrų komunistas Béla Kunas po 1921 m. įvykdytos masinės Baltosios gvardijos karininkų egzekucijos atsidūrė…

LIUCIJA ADOMAITĖ

Gyvai negyva anatomija: „La Specola“

Kai nežinome, kaip tiksliai įvertinti vieną ar kitą fenomeną, esame linkę pasislėpti po nieko nesakančiu pasakymu. Sakome: „Tas turi kažką neapsakomo“ – ir esame atleidžiami nuo atsakomybės aiškintis. Kažką neapsakomo turi dalykai, žmonės, procesai, aš ir tu. Kažką neapsakomo turi ir anatomijos muziejai. Makabriškai didingi, jie traukia mus, silpnavalius. Susan Sontag mums aiškino apie išsiplečiančius iš jaudulio vyzdžius pro automobilio langą pamačius avariją,…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Amerikos scenarijus pagal Richardą Rorty

Taip jau susiklostė, kad kaip tik iškart po Amerikos prezidento rinkimų užsukau į „Amazon“ norėdama įsigyti Richardo Rorty knygą „Achieving Our Country“. Visi knygos egzemplioriai buvo išparduoti. Tik vėliau pastebėjau užsienio spaudoje mirgančius straipsnius apie Rorty išpranašautą Donaldo Trumpo atėjimą į valdžią. Kaip atrodo ši pranašystė ir kokį scenarijų Rorty numatė Amerikai? Nors knyga išleista beveik prieš dvidešimt metų, 1998…