Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2020 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

LINARTAS TUOMAS

Paranojos fenomenologija

 A paranoid is someone who knows a little of what’s going on. William S. Burroughs   Šiandien tampa vis lengviau aptikti kokį nors solidesnį tekstą, net ir lietuvių kalba, apie nerimą arba depresiją – vieni neišvengia žalingų romantizacijos atspalvių, o kiti reikalingai ir svarbiai pabrėžia, jog kartu su ekonominės ir ekologinės krizių tandemu prisistato ir visuotinė psichikos sveikatos krizė, betarpiškai…

RIČARDAS ŠILEIKA

Iš įvykio vietos. Biržai

CHRISTIAN DUBUIS SANTINI

Dirbtiniame intelekte intelekto yra tiek, kiek dirbtinėse gėlėse gėlės

Pseudoginčas dėl chlorokvino nėra ginčas dėl chlorokvino, o akis dumiantis ginčas, kuris iš tiesų supriešina du santykius su kalba, taigi ir tikrove. Viena vertus, yra šalininkai daktaro Didier Raoult, kuris su savo komanda Marselyje tiesiogiai du mėnesius gydė daugiau nei keturis tūkstančius koronavirusu užsikrėtusių žmonių (mirtingumas – 0,5 %), pateikė nuoseklų medicininį aprašymą, apimantį visas susijusias mokslines studijas. Beje, daktaras Raoult…

CHRISTIAN DUBUIS SANTINI

Psichoanalizės įrašai IV

Šiandieninė laimės konstrukcija iš esmės laikosi ant subjekto negebėjimo konfrontuoti su savojo geismo pasekmėmis. Tokios „laimės“ kaina yra subjekto įkalinimas (kaip jis mano, jo paties) geidulių nenuoseklume: kasdienybėje apsimetame geidžią dalykų, kurių išties negeidžiame, ir kai nutinka tai, ko „oficialiai“ geidžiame, suvokiame, kad laimė iš esmės veidmainiška, kad iš tiesų ji susideda iš svajojimo apie dalykus, kurių iš tikrųjų nenorime.…

KREIVARANKIS

Baltarusiškas atsisveikinimas su Lukašenka

Prieš dvidešimt metų, man studijuojant filosofiją, per antikinės filosofijos paskaitą teko klausytis dėstytojo pasakojimo apie tai, kaip senovės graikų filosofas Aristotelis Makedonijos karaliaus Pilypo II kvietimu paliko Atėnus ir tapo jo sūnaus Aleksandro mokytoju. „Makedoniečiai tuo metu graikų akimis, – atsainiai mestelėjo dėstytojas, – nepaisant šių tautų giminingumo, buvo beveik barbarai, panašiai kaip mums baltarusiai.“ Iš tiesų toje išskirtinėje praėjusio…

DOMAS JUNELIS

Epistolika ir kultūrinė atmintis kalbos duburyje

  Mūsų vieta yra kažkur tarp būties ir nebūties – tarp dviejų fikcijų.  Patikimiausias būdas neprarasti nuovokos vietoje: prisiminti, kad viskas yra nerealu, ir būtent taip ir pasiliks… Emil Cioran   Epistolinė literatūra, pagal denotuotos reikšmės lauką, atsiskiria nuo kitų literatūros porūšių kaip kažkas nuoširdesnio, kažkas tikresnio – būtent epistolinei literatūrai atstovauja ne vien turinys, brandintas mintyse, bet ir turinys, įaustas pačioje tikrovėje;…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Akcentai, sąskambiai ir atgarsiai

  XXIV tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje     Argentiniečių rašytojas Julio Florencio Cortázaras savąjį romaną „Žaidžiame klases“ skaitytojui siūlo skaityti vienu iš dviejų būdų: pasitelkiant rašytojo pasiūlytą lentelę, kurioje romano dalys išdėstytos tam tikru eiliškumu, tarsi šokčiojant nuo vienos dalies prie kitos; arba įprastu eiliškumu, tačiau tik iki tam tikro puslapio, o toliau – visai nebeskaityti. Kalbėdamas apie savąjį romaną…

LINARTAS TUOMAS

Kiemuose palaidotas kosmosas: miesto hauntologija ir erdvinis nuobodulys

                                                                                   Goodbye to the past,                                                                                                 Hello to the future,                                                                                                 As the struggle continues,                                                                                                 There’s no fate. Scooter   Vasarą kartais tampa įmanoma pasivaikščioti tik besileidžiant saulei – taip išvengiama kepinančio karščio. Kadangi tokiu metu dėl paskutinius darbo dienos ratus besukančio viešojo transporto niekur tolėliau nenuvyksi, tenka užsiimti savotiška urbanistine ribotyra arba pakampių miestotyra – vaikščioti gyvenamųjų ir…

KREIVARANKIS

„Nova Lituania“ – vaduojantis iš Tetos Betos glėbio

  Susidaro toks įspūdis, kad pastaruoju metu Lietuva ima iš naujo atrasti savo istoriją. Su nauju įkarščiu kylantys ginčai dėl istorinės atminties apima ne tik tokias plačias temas kaip Holokaustas, ginkluota pokario rezistencija ir pan., bet ir konkrečių istorinių asmenybių biografijos faktus. Nenuostabu, kad istorinė tematika neaplenkia ir lietuvių kinematografo, pastaruoju metu reguliariai pasiūlančio istorinės atminties produkcijos.   Mano galvoje…

LINARTAS TUOMAS

Virtualusis polis: tezės apie naująją politiką

  Šių metų įvykiai, apie kuriuos nuosaikiųjų centro „ekspertų“ jau pakankamai prirašyta po tokiais skliautais kaip „ko pasimokėme“ ar „kaip gyvensime toliau“, gerokai pakeitė politikos, kaip sąvokos, kursą – ypač kalbant apie namudinę skaitmenizaciją. Bet daug kas dar labiau apsivertė šiuo atlydžio periodu ir sąlyginiu sugrįžimu į „normalumą“, sukūrusiu šiek tiek kitaip į viską pažvelgti leidžiančią distanciją, įsteigusią naujų ir…