Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2020 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

MONIKA BUDINAITĖ

Kultūros intoksikacija

Yra šimtas šeši atvejai (apie kuriuos žinau), kada tikrąja šio žodžio prasme žmonėms nuo meno pasimaišė protas. Turiu galvoje ne kūrėjus, ko gero, jų būtų daugiau, o Renesanso meno žiūrėtojus Florencijoje. Į detales nesileisiu, apie šiuos konkrečius atvejus galima išsamiai paskaityti (jei skaitote italų kalba) italų psichiatrės, tyrinėjančios neįprastą ir sukrečiantį meno poveikį, Graziellos Magherini knygoje La sindrome di Stendhal.…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Iš tavęs išmokau – kiaulių ratą šokau

Pradedu savus „Kino dienoraščius“ – nes filmų tiek daug, norisi parašyt ne apie vieną. Taigi per pastaruosius mėnesius mačiau labai skirtingus filmus – nuo Irano režisieriaus Mani Haghighi „Paršo“ iki Mariaus Markevičiaus „Tarp pilkų debesų“. Ir įspūdžiai – įvairiopi. Pradėsiu nuo to, kuris kiaulę pakiša tiesiogine prasme. „Paršas“. Menamai alternatyvi Irano tikrovė, atsimušanti į filmografinį kanoną. Filme regimas metatekstualumas –…

AISTIS ŽEKEVIČIUS

Žvilgsnis į ateitį: apokaliptinės vizijos prieš sveiką protą

Trumpas Isaaco Asimovo apsakymas „Paskutinis klausimas“ nukelia skaitytoją į palyginti netolimą ateitį, 2061 metus. Jo centre – du išgėrę programuotojai, Aleksandras Adelas ir Bertramas Lupovas, susirūpinę žmogaus rūšies laikinumu ir susiginčiję, ar įmanoma kaip nors sumažinti grynąjį visatos entropijos kiekį bei sugrąžinti saulę į jos jaunystę. Viskas baigiasi tuo, kad vyrai po trumpos diskusijos nutaria pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu. Šis…

KAMILĖ PIRŠTELYTĖ

Šešių atskirties žingsnių keliu – tik kuria kryptimi?

Kaskart susidūrus su naujovėmis, nors pradžioje smalsumas ir sukurstomas, pirminė reakcija instinktyviai skatina priešintis. Mūsų įsitikinimams, įprastai realybei, susikurtai patogiai iliuzijai kyla grėsmė. Visi šie pojūčiai neaplenkė ir belgų spektaklio „Gal visi drakonai…“, kurio metu vos trisdešimt žiūrovų buvo pakviesti į neįprastą pašnekesį, eksperimentinį žaidimą-pasimatymą su vaizdine manipuliacija – kitais trisdešimt žmonių, į tave žvelgiančių pro kompiuterio ekrano plokštumą. Vilniaus…

KREIVARANKIS

„Tarp pilkų debesų“ – tauta, išgyvenusi tremtį, ištvers ir šį filmą

Pažiūrėjus filmą „Tarp pilkų debesų“ man ne pirmą kartą iškilo klausimas, kur yra toji riba, kurią filmo kūrėjui peržengus nustojame tiesiog mėgautis kūriniu. Pavyzdžiui, pažiūrėję istorinį filmą apie viduramžius vėliau galime kur nors perskaityti profesionalaus istoriko komentarą, kad nors šiame filme veiksmas vyksta XIII amžiuje, tokie riterių šarvai, kokius dėvi jo herojai, atsirado ne anksčiau kaip XV amžiaus pradžioje ir…

RAMŪNAS AUŠROTAS

Istorija niekur nepabėga

„Nemėgstu lenkų kino. Nuobodu, – sako vienas iš Mareko Piwowskio satyros „Reisas“ („Rejs“, 1970) personažų. – O štai užsienio kinas visai kas kita, jį galima (emociškai) išgyventi (przeżyć).“ Šiuos žodžius galima pritaikyti visam lietuvių kinui, tiek kurtam sovietmečiu, tiek  atkūrus nepriklausomybę, o apie mūsų kaimynų lenkų kiną to tikrai nepasakysi. Žiūrėdamas 18-ojo lenkų kino festivalio filmus – ir pagrindinėje programoje…

VAIVA SAPETKAITĖ

Ką atneš MO muziejaus atidarymas?

Šešiasdešimt metų kūrybos. Dešimtmetis renkant modernaus ir šiuolaikinio meno kolekciją. Apie 5 000 sukauptų lietuvių menininkų kūrinių. Štai tiek prireikė, kad pagaliau šį spalį sulauktume MO muziejaus atidarymo. Iš pastarojo tikimasi daug ko: pradžiai – užkaišyti mūsų skylėtas žinias apie 1960–2018 metų lietuvių meno paveldą. Vilniaus centre, kino teatro „Lietuva“ vietoje, neseniai išdygo akį traukiantis tarptautinės architektų įmonės „Studio Libeskind“…

RŪTA PAITIAN

Vilniaus 700 metų sukaktį pasitinkant: paroda „Pilies gatvė“

„Tauta, nežinanti savo istorijos, pasmerkta išnykti“, – taip dar XIX amžiuje kalbėjo tautinio atgimimo ideologas istorikas Simonas Daukantas. Lietuviškojo identiteto paieškos nukreipia istorijos vingiais, skatinančiais pažvelgti į šalies praeitį įvairiais aspektais. Per juos iškyla asmenybės, jų tarpusavio santykiai, veikla, veiksniai, darę įtaką jų sprendimams, kultūrų sankirtos. Visa tai leidžia pažinti savo tautos istoriją, įkvepia gilintis labiau, specifiškiau sukonkretinus temą. Lietuvos…

RIMGAILĖ RENEVYTĖ

Mirties ar nemirtingumo žemė?

Algimantas Mackus. Jo yra žemė. Kūrybos rinktinė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. 235 p.   1961-ųjų rugpjūčio 11 dienos rytą automobilio avarijoje žuvo Antanas Škėma. Tuoj po to, dar nežinodamas, kad 1964-ųjų gruodžio 28 dieną pats pakartos jo likimą, Algimantas Mackus rašė: „Pravažiuojančio sunkvežimio ratai ne vienam iš mūsų bus paskutinis gyvo kūno kontaktas su žemės sukimosi dėsniu. Kai…

RASA BALOČKAITĖ

Po tamsos: Viktoro Franklio prasmės imperija

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas straipsnis „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi žmonių gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Anne-Marie Roviello, analizuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad totalitarizmas reiškiasi ne vien kaip fizine jėga, bet ir kaip netiesioginė, nematoma prievarta prieš žmones. Ši…