Vėl prikaupiau kelis filmus, kurių įspūdžiais noriu pasidalinti. Galvoju – ar ne per skambus recenzijos pavadinimas, betgi pradėsiu nuo Gasparo Noé „Ekstazės“. O ir du kiti apžvelgiami filmai – „Šaltasis karas“ ir „Favoritė“ – vienaip ar kitaip išryškina vidinius (mūsų) žvėris. Taigi – „Ekstazė“ ir Noé. Žinau, kad daugelis kino gurmanų ir Noé gerbėjų laukė naujo filmo. Tarp maniškių žiūrėjusių…

Kelis pastaruosius mėnesius mane lydėjo neįmanomybė. Atsimenu, pirmą kartą apie ją išgirdau viename iš feisbuke organizuotų mitingų mokytojams palaikyti. Tądien atėjęs prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) neramiai dairiausi aplink ieškodamas bent mažiausio būrelio mitinguotojų ir žvilgčiojau į laikrodį. Protestas jau turėjo būti prasidėjęs. Reti praeiviai žvilgčiojo į mane, o aš žvilgčiojau pro ŠMM duris, bandydamas pamatyti ten protestuojančius mokytojus…

Aikido yra toks japonų kovos menas, kuris siekia išnaudoti puolančiojo energiją prieš jį patį. Aikido meistras tiesiog stovi patogiai atsipalaidavęs ir vos tik užpuolikas pabando jam smogti arba sugriebti jį už drabužių, jis tarsi pratęsia užpuoliko judesį, nukreipdamas užpuoliko energiją norima kryptimi. Aikido meistro judesys baigiasi užpuoliko beviltišku kritimu ant žemės. Tačiau ką turėtų daryti aikido meistras, kai į jo…

Įmetu eurą ir pompa, skirta dviračiams, atsirakina. Atsuku kameros ventilį, pridedu, bandau pūsti – neveikia. Nuimu pompą, bandau pūsti į delną. Privažiuoja vaikinas, sako: „Sveiki, servise!“, šypteli. Sakau, kad pompai kaputt. Sako: „Tikrai? Nieko baisaus, netolies kita.“ Klausia, ar žinau, kur studentų aikštė, – nežinau. Ištraukiu telefoną, paprašau įvesti vietos adresą. Staiga jo draugė (spėju, mergina) tarsteli, kad arčiau yra…

Teigiami atsiliepimai apie filmą „Šaltasis karas“ (2018) buvo tai, nuo ko pasislėpti nepavyksta. Yra tokių naujienų, kurios neišvengiamai mus pasiekia, norime mes tai žinoti ar ne. Todėl nenuostabu, kad į šį filmą ėjau susikaupęs pamatyti viską, ką geriausio gali parodyti kinematografas. Nepasakyčiau, kad pavyko. Po šio filmo peržiūros supratau, kad iš esmės visus žmones galima skirstyti į dvi kategorijas –…

Prisipažinsiu, išgirdusi, kad parodos tematika – puodukas, nejučiomis ekspoziciją nurašiau į neįdomių ekspozicijų gretas. Panašius jausmus išgyvenu susidūrusi su tradicinės keramikos kryptimi. Nors keramika mano subjektyviame meno olimpe yra aukštose vietose, teatleidžia man keramikai, nežinau, kodėl tokius jausmus išgyvenu. Kartais susimąstau, ieškodama atsakymo, ir jį atrandu visai čia pat: galbūt dėl to, kad gyvename realybėje, kurioje esti kapitalistinis perteklius, ir…

Į dokumentinį filmą „Mulai“ ėjau nieko per daug nesitikėdamas ir ne dėl to, kad būčiau cinikas, pasiruošęs iš anksto viską neigti ir maišyti su purvais. Lietuvių dokumentika yra geriau nei lietuvių meniniai filmai, nes pastaruosiuose kūrėjams vis tiek reikia sukurti nors kokį siužetą, o tai dažniausiai ir nulemia, kad filmą žiūrėti tampa neįmanoma. „Mulų“ kūrėjai iš pat pradžių nežadėjo jokio…

Žvelgdama į Jolantos Kyzikaitės darbus jaučiu, kad kažką jaučiu. Ir tai, matyt, šioks toks laimėjimas visko persisotinusioje šiandieninio žmogaus realybėje. Jos kūriniai traukia, verčia stabtelėti, prieiti arčiau, patikrinti, ar drobėse vaizduojami objektai iš tiesų turi potėpius, ar tai tik vaizdinė kompiuterinės iliustravimo programos manipuliacija, perkelta iš virtualios erdvės į fizinę. Ir vis dėlto būtent šis nepatiklumo įspūdis menininkę iškelia į…

Vos tvardausi visko neišpasakojusi su smulkmenomis, bet pasirašiau konfidencialumo sutartį, tad tegaliu pasakyti, kad turėjau progą iš vidaus pažvelgti į rimto užsienio kino kūrimą. Keliolikai scenų nufilmuoti prireikė per šešiasdešimt žmonių, dviejų palapinių, keleto autobusų, keliolikos automobilių, daugybės valandų pasiruošimo, kilimų klojimo, lipdukų, užrašų, prožektorių, laidų, milijono skambučių, chaoso, nesusipratimų, daug kartų pasakyto tylos ir stop, pradedame iš naujo. Ilgos…