Birželio šeštadienis, laukinis, nesuvaldomas karštis verčia uždaryti net balkono duris ir ilgėtis vėsumos arba sprukti kuo toliau iš miesto. Tos alsios dienos popietę apsilankiau Trakų Vokės dvare, kuriame vyko keramikės Vidos Juškaitės parodos „Nevaikiškižaidimai“ atidarymas. Tvarkomas, atkuriamas dvaro parkas, pačiuose rūmuose dabar rengiamos įvairios parodos. Beje, čia dar buvo galima pamatyti jau seniau veikiančios parodos, skirtos erotikai, likučius. Vaikščiojau po…

  Rūtai Meilutytei neseniai paskelbus, kad ketina nebetęsti plaukikės karjeros, siūlome pasiklausyti interviu su išskirtine Lietuvos sporto asmenybe. Būdama 15-os Rūta laimėjo aukso medalį Londono olimpinėse žaidynėse ir tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine čempione olimpiados istorijoje. Per beveik 10 metų karjerą ji laimėjo 20 aukso ir 10 sidabro medalių tarptautinėse žaidynėse. Meilutytei lig šiol priklauso 100 m plaukimo krūtine…

Tik pradėjus rašyti apie kintančius menininkų stereotipus, galvoje iškilo dvi politinės ideologijos kryptys – liberalizmas ir konservatizmas. Apolitiška savęs nepavadinčiau, bet tai toli gražu nėra mano mėgstamiausia tema. Tad šios kryptys iškilo daugiau metaforiškai. Man rodos, pastaruoju metu, žvelgiant iš menininko apibrėžimo perspektyvos, vyksta, o gal jau įvyko šių dviejų ideologijų persimainymas. XX amžiaus liberalizmas tapo šiuolaikiškuoju XXI amžiaus konservatizmu.…

Kotrynai    Lietuvos leidėjų asociacijos interneto svetainėje publikuojamame interviu poetas ir vertėjas Marius Burokas cituoja vertėją Rimą Užgirį, prasitariantį, jog vertėjo darbas primena aktoriaus darbą. Versdamas tekstą, norom nenorom suvaidini kitą autorių. Autorystės vaidinimuose galima suvaidinti ir prisiimtą amplua. Sonoristikos (pgl. pranc. l’art sonore, isp. arte sonoro) srityje neretai tekdavo vaidinti reportažininką iš įvykio vietos, nors, į tokį vaidmenį įsijaučiant, ne…

Stoties damos ir jų užkariautojai. Pastarųjų balti žirgai pavirtę į juodus BMW automobilius, o žavingosios mergelės, svajojančios apie narsiuosius princus, jų laukia nebe aukštuosiuose pilių bokštuose, o ant Sodų gatvės šaligatvio. Stoties rajono kasdienybė ir jos transcendentiškumas, sugretinantis tai, ką matome tiesiogiai, su tuo, kaip mus tai veikia. Asociatyvumas sulig kiekvienu žvilgsniu ar veikėju. Temos sklando ore, o jas akylai…

– Bemat į Vakarų Europą ir JAV atvyks dvidešimt milijonų rytų europiečių. Kas, jūsų manymu, gali nutikti vietinėms regioninėms kultūroms? – Aš netikiu vietinėmis regioninėmis kultūromis. – Ar imigracijos poveikis kalbai ir jos struktūriniam veikimui patvirtins tai, kad Lacanas akcentuoja labiau Kantą nei Spinozą? Dievo sritį redukuodamas į signifikanto visuotinumą, spinozizmas sąlygoja atsiskyrimą nuo žmogiškojo geismo. Kanto praktinis protas, palaikomas…

Šiais metais pirmąsyk apsilankiau Pietų pusrutulyje, Brazilijoje. Nors nesyk iš arti mačiau ginklus, o viso karnavalo metu nepaliko jausmas, kad nelaimė tyko čia pat (teko nesyk susidurti su nusikaltimais visai šalia, bendrauti su aukomis), pats nelaimių išvengiau – tad buvo netikėtina išgirdus apie nelaimę daug ramesnėje šio pusrutulio šalyje vos po kelių dienų. Vienišas 28-erių australas Brentonas Harrisonas Tarrantas, gavęs…

Festivaliui „Kino pavasaris“ persiritus į antrą pusę, žiūrėdama filmus mąsčiau apie ekologiją. Pirmiausia temą, be abejonės, padiktavo tokie filmai kaip „Antropocenas: žmogaus era“ ir „Rūgštus miškas“. Tačiau nuo to neatsiliko ir kūniškumo temas („Džoja“, „Neliesk manęs“, „Kūniški prisiminimai“, „Širdžių dama“), socialinius santykius („Vagiliautojai“, „Dvilypiai gyvenimai“) bei psichologinius virsmus („Laukinė kriaušė“, „Jonathanas Agassis išgelbėjo mano gyvenimą“) atskleidžiantys filmai. Tai man dar…

Eteris tampa dar vienu šėtono vardu, taip pat jo veikimo pasaulyje manifestacija Krzysztofo Zanussi istoriniame filme „Eteris“ (2018), kurį rodo Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“. Filmo pavadinimas simboliškas ir labai vykęs. Tai, kas dar XIX a. buvo vadinama eteriu (filosofijoje tai tariamoji tarpinė aplinka, pripildanti pasaulio erdvę ir tarpus tarp medžiagos dalelyčių, o moksle – hipotetiškai sukurta aplinka, kuri reikalinga…

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Anne-Marie Roviello, analizuodama Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad blogis palieka žmoguje neišdildomą įspaudą – sąmonė, norėdama išgyventi siaubą, prisitaiko, nutildo dalį savęs ir išmoksta priimti esamas sąlygas…