Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2020 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Hit the road Jack, arba Infernalinis menas

Laukiau šio filmo. Labai. Nes Larsą von Trierą būtų net netikslu pavadinti tiesiog mėgstamu režisieriumi. Ne – bene labiausiai erzinantis, provokuojantis, tas, kuris it neklusnus, bet mylimas vaikas savo filmais vis mėgina peržengti ribas. Moralės, legitimumo, kūno, meno. Po pastarojo didžiojo išsišokimo Kanai ištrėmė Trierą į „negyvenamą salą“, kurioje būdamas jis vis dėlto sugebėjo „pastatyti savo namą“. Atsimenat – 2011…

AURIMAS ŠIMELIŪNAS

„Lietuviški svingeriai“ – galėtų būti ir N-13

„Lietuviški svingeriai“ – visai neseniai pasirodžiusi nauja jau spėjusio Lietuvoje pagarsėti režisieriaus Tado Vidmanto komedija. Filmas nepiktybinis, t. y. ne iš tų, kurių kūrėjai iš anksto yra sau iškėlę tikslą žiūrovus auklėti, šviesti ar nuvesti kokio nors gėrio link. Bet kokiam komerciniam projektui dažniausia linkiu sėkmės. Komercinės. Filmo režisierius man įsiminė visų pirma kaip simpatiško „Mėslitos“ direktoriaus personažo autorius, atsiliepimai…

AURIMAS ŠIMELIŪNAS

Prezidento rinkimų belaukiant

Kalbėdamas apie artėjantį politinį sezoną profesorius Vytautas Landsbergis prognozavo, kad jis bus tiesiog kruvinas. Su tokia prognoze sunku nesutikti, atsižvelgiant į šiuo metu dominuojantį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vaidmenį Lietuvos politiniame gyvenime ir vis stiprėjantį pasipriešinimą jam. Praėjus dvejiems metams nuo pastarųjų Seimo rinkimų net ir aršiausi valstiečių kritikai turėjo pripažinti, kad šie ne tik sugebėjo suburti pakankamai stabilią…

RASA BALOČKAITĖ

Johnas M. Steineris: kaip Aušvicą išgyvenęs žmogus sakė sveikinimo kalbą nacių suvažiavime

Anne-Marie Roviello, interpretuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad totalitarizmas pasireiškia ne vien kaip brutali, fizinė, naikinanti jėga, bet ir kaip egzistencinė prievarta. Tai prievarta, kai žmogus verčiamas gyventi pagal fikcines ideologinio pasaulio taisykles taip, tarsi jos būtų tikros, verčiamas vadovautis ideologiniais imperatyvais ir paneigti, suspenduoti savo paties jausmus ir pirmines spontaniškas reakcijas. Žmogus, kuris nebegali pasikliauti ne tik kitais,…

MONIKA BUDINAITĖ

Kultūros intoksikacija

Yra šimtas šeši atvejai (apie kuriuos žinau), kada tikrąja šio žodžio prasme žmonėms nuo meno pasimaišė protas. Turiu galvoje ne kūrėjus, ko gero, jų būtų daugiau, o Renesanso meno žiūrėtojus Florencijoje. Į detales nesileisiu, apie šiuos konkrečius atvejus galima išsamiai paskaityti (jei skaitote italų kalba) italų psichiatrės, tyrinėjančios neįprastą ir sukrečiantį meno poveikį, Graziellos Magherini knygoje La sindrome di Stendhal.…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Iš tavęs išmokau – kiaulių ratą šokau

Pradedu savus „Kino dienoraščius“ – nes filmų tiek daug, norisi parašyt ne apie vieną. Taigi per pastaruosius mėnesius mačiau labai skirtingus filmus – nuo Irano režisieriaus Mani Haghighi „Paršo“ iki Mariaus Markevičiaus „Tarp pilkų debesų“. Ir įspūdžiai – įvairiopi. Pradėsiu nuo to, kuris kiaulę pakiša tiesiogine prasme. „Paršas“. Menamai alternatyvi Irano tikrovė, atsimušanti į filmografinį kanoną. Filme regimas metatekstualumas –…

AISTIS ŽEKEVIČIUS

Žvilgsnis į ateitį: apokaliptinės vizijos prieš sveiką protą

Trumpas Isaaco Asimovo apsakymas „Paskutinis klausimas“ nukelia skaitytoją į palyginti netolimą ateitį, 2061 metus. Jo centre – du išgėrę programuotojai, Aleksandras Adelas ir Bertramas Lupovas, susirūpinę žmogaus rūšies laikinumu ir susiginčiję, ar įmanoma kaip nors sumažinti grynąjį visatos entropijos kiekį bei sugrąžinti saulę į jos jaunystę. Viskas baigiasi tuo, kad vyrai po trumpos diskusijos nutaria pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu. Šis…

KAMILĖ PIRŠTELYTĖ

Šešių atskirties žingsnių keliu – tik kuria kryptimi?

Kaskart susidūrus su naujovėmis, nors pradžioje smalsumas ir sukurstomas, pirminė reakcija instinktyviai skatina priešintis. Mūsų įsitikinimams, įprastai realybei, susikurtai patogiai iliuzijai kyla grėsmė. Visi šie pojūčiai neaplenkė ir belgų spektaklio „Gal visi drakonai…“, kurio metu vos trisdešimt žiūrovų buvo pakviesti į neįprastą pašnekesį, eksperimentinį žaidimą-pasimatymą su vaizdine manipuliacija – kitais trisdešimt žmonių, į tave žvelgiančių pro kompiuterio ekrano plokštumą. Vilniaus…

AURIMAS ŠIMELIŪNAS

„Tarp pilkų debesų“ – tauta, išgyvenusi tremtį, ištvers ir šį filmą

Pažiūrėjus filmą „Tarp pilkų debesų“ man ne pirmą kartą iškilo klausimas, kur yra toji riba, kurią filmo kūrėjui peržengus nustojame tiesiog mėgautis kūriniu. Pavyzdžiui, pažiūrėję istorinį filmą apie viduramžius vėliau galime kur nors perskaityti profesionalaus istoriko komentarą, kad nors šiame filme veiksmas vyksta XIII amžiuje, tokie riterių šarvai, kokius dėvi jo herojai, atsirado ne anksčiau kaip XV amžiaus pradžioje ir…

RAMŪNAS AUŠROTAS

Istorija niekur nepabėga

„Nemėgstu lenkų kino. Nuobodu, – sako vienas iš Mareko Piwowskio satyros „Reisas“ („Rejs“, 1970) personažų. – O štai užsienio kinas visai kas kita, jį galima (emociškai) išgyventi (przeżyć).“ Šiuos žodžius galima pritaikyti visam lietuvių kinui, tiek kurtam sovietmečiu, tiek  atkūrus nepriklausomybę, o apie mūsų kaimynų lenkų kiną to tikrai nepasakysi. Žiūrėdamas 18-ojo lenkų kino festivalio filmus – ir pagrindinėje programoje…