Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2019 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

RASA BALOČKAITĖ

Išvarymas: Getingeno universiteto matematikai ir progresyvioji Trečiojo reicho studentija

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Tyrėjai, analizuodami totalitarinių režimų prigimtį, akcentuoja kvazireliginį totalitarizmo pobūdį – totalitarizmas tampa mintis monopolizuojančiu sąjūdžiu, kažkuo, kas yra daugiau nei pats gyvenimas, kas suteikia prasmę žmogaus egzistencijai,…

ISANDRIJUS LINKUS

Jad Vašem ir Holokausto koncepcija

Aš duosiu savo Namuose ir savo mūruose paminklą ir vardą (Jad Vašem), vertingesnį už sūnus ir dukteris, duosiu jiems amžiną ir nemarų vardą.[1] Lietuvoje nesant vienos įpaminklinimo vietos ar erdvės, kuri galėtų vadintis tautos namais, arba muziejaus, apimančio Lietuvos ir lietuvių istoriją tiek erdvėje, tiek laike, taip pat netylant diskusijoms dėl Vyčio ir bunkerio paminklo Lukiškių aikštėje, verta prisiminti Holokausto…

RAMŪNAS AUŠROTAS

Tarp Narcizo ir Aido

Per Lietuvą nuvilnijo prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Tai jau tryliktasis Prancūzų instituto renginys Lietuvoje, žengiantis įkandin Lenkijos kultūros instituto rengiamos Lenkijos kino savaitės (šios penkioliktąją sesiją tikriausiai išvysime rudenį). Kalendoriniu (tarp Kalėdų ir Velykų) ir kinematografiniu (tarp „Scanoramos“ ir „Kino pavasario“) tarpušvenčiu vykstantys „Žiemos ekranai“ rado savo vietą lietuviškų festivalių kalendoriuje, tą byloja ir vis gausėjantis žiūrovų skaičius. Šiemet…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Nepatogumai knygų mugėje

Tiksliai nepamenu, prieš kiek metų buvau knygų mugėje. Tačiau šį 2018 m. renginį prisiminsiu geriau. Ne, visai ne dėl to, kad kažkam užlipau ant kojos, o tas kažkas pasirodė besanti baisiai graži mergina. Viskas kur kas rimčiau – ėjau ne šiaip pasižvalgyti, o pakalbinti knygų leidėjų. Kad ir kaip smagu buvo pirmą kartą savo akimis pamatyti daugybę rašytojų, labiau rūpėjo,…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Nužudyk manyje šventybę

Kiek tos šventybės belikę, aišku. Kaip ir nekaltos mergelės kūšplaukių – bet prašau nesibaisėti manąja nepraustaburnyste, tai intertekstas – motyvas iš filmo. Vis dėlto jei kam nors niežti nagai minėtuosius likučius sunaikinti – mieliau rinkčiausi, kad visokio pobūdžio šventybę ir nekaltybę žudytų toks filmas kaip šis – naujasis savitojo graiko Yorgo Lanthimo darbas „Šventojo elnio nužudymas“. Po „Omaro“ ir „Iltinio…

GINTARAS DAUTARTAS

Vargas dėl giminės

Praėjusiais metais Nacionalinės emancipacijos dienos proga rengtoje konferencijoje profesorė Natalija Arlauskaitė aptarė lietuvių kalbos giminės vartosenos problemas ir šiai vartosenai besipriešinančius „partizaninius“ (šis profesorės pavartotas terminas pasirodė ypač tinkamas) kalbėjimo būdus[1]. Lietuvių kalboje vyriškosios giminės kaip standarto vartojimas (t. y. kontekstuose, kai adresatai yra ne tik vyrai ar kai jų lytis nežinoma arba neturi reikšmės) dažniausiai kritikuojamas iš reprezentacinės politikos…

SIMONAS NORBUTAS

Iš slaptų VDA archyvų: instrukcija, kaip pasmaugti savitą, talentingą studentą

Grįžkime dar kartą prie Gasiūno, kuris tapo centrine seksualinio persekiojimo skandalo VDA figūra. Grįžkime prie šio atvejo, kuris vien dėl to, kad seksualinis-psichologinis smurtas vyko aukštojoje dailės mokykloje, tampa itin skaudžiu, komplikuotu ir sisteminiu požiūriu patologiniu atveju. Nes akivaizdu, kad jam „talkino“ smurtą ignoravusi VDA aplinka, administracija. Netiesiogiai, bet savo tylėjimu, žiūrėjimu į problemą pro pirštus. Tad toliau reikėtų pabrėžti…

Giedrė Kazlauskaitė ir Agnė Alijauskaitė apie Vasario 16-ąją

  „Kultūros eskizai“: Vasario 16-osios proga mintimis apie laisvę dalinasi „Šiaurės Atėnų“ redaktorės Giedrė Kazlauskaitė ir Agnė Alijauskaitė.   Reportažą parengė Justina Gedgaudaitė.   

ALINA ŽVINKLIENĖ

Perskaityk mano geidulį

Artūras Tereškinas. Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą. Vilnius: Kitos knygos, 2017. 238 p.   Įvadas Artūras Tereškinas priklauso tai kategorijai autorių, kurie paprastai yra apibūdinami kaip „plačiai žinomi siaurame rate“. Tačiau Tereškino „siauras ratas“ neapsiriboja vien humanitarinių ir socialinių mokslų atstovais bei draugais ir pažįstamais. Mokslo biurokratų kalba, Tereškinas nuosekliai vykdo sklaidos tarp įvairių tikslinių grupių veiklą,…

RASA BALOČKAITĖ

„Prieblandos zona“: Varšuvos geto dainininkės Veros Gran išlikimo istorija

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Hannos Arendt totalitarizmo teorijoje teigiama, kad totalitarizmas remiasi ne tik fizine prievarta, bet ir netiesiogine, psichologine prievarta. Ši prievarta reiškiasi greta kitų formų kaip natūralių pasitikėjimu grindžiamų socialinių ryšių…