MA­TAS MA­KAUS­KAS Daž­nas po­pu­lia­rus fil­mas „su­kur­tas re­mian­tis tik­rais fak­tais“ – toks kū­ri­nio api­bū­di­ni­mas su­tei­kia dau­giau re­a­lis­tiš­ku­mo. Ki­ne re­ži­sie­rius tar­si su­nai­ki­na­mas ob­jek­ty­viais is­to­ri­niais sie­kiais, o pro­ta­go­nis­tui su­tei­kia­mas ne­mir­tin­gu­mas. An­ta­nas Škė­ma yra pa­reiš­kęs: „Abu pa­sau­liai yra ne­tik­ri: ir re­a­lu­sis, ir ma­no su­kur­ta­sis.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Len­ki­ja tur­i daug ta­len­tin­gų me­ni­nin­kų ir pel­ny­tai di­džiuo­ja­si sa­vo mu­zi­kais, dai­li­nin­kais, ra­šy­to­jais, po­etais. Słowac­kis, Mic­ke­vi­čius, Mi­la­šius ir Miłos­zas, Cho­pi­nas, Mo­niuška, Pen­de­rec­kis, Wys­pians­kis, Rus­te­mas, Eid­ri­ge­vi­čius – tai pir­ma, kas at­ei­na į gal­vą.

ASTA BARANAUSKAITĖ Ge­ra yra pra­mo­gau­ti. Dar ge­riau, kai die­nas už­pil­do pa­si­kul­tū­ri­nė­ji­mai. Pa­vyz­džiui, ko­kia dis­ku­si­ja apie lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kri­ti­ką (ku­ri pa­čių ra­šan­čių ir kri­ti­kuo­jan­čių kri­ti­kų vis tiek ver­ti­na­ma kaip „ne­įdo­mi“ ar kaž­ko stin­gan­ti), ką tik iš­leis­tų kny­gų pri­sta­ty­mai

ARŪNAS BRAZAUSKAS Gyčio Padegimo parašyto ir pastatyto „JAH“ vaizdinių sraute, – greta dekoracijų, šviesų, scenos baldų, gyvų aktorių, – galima pasigesti dalyko, kurį gal pamatysime ateities teatre.

Teatro sezono pabaigoje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) viešėjo vienas įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų JUHA JOKELA*. Viešnagės metu jis turėjo galimybę išvysti savo pjesės „Fundamentalistai“ dvi scenines interpretacijas

ALMA MASIULIONYTĖ Tačiau laisvė pasirinkti ideologiją, visada spinduliavusią ekonominės prievartos šviesa, visose srityse pasirodo kaip visada ta pati laisvė.

VALDAS GEDGAUDAS „Norvegijos kelias“ (įžanga į „Nafta-menui“ programą, projekto autorius Amundas Sjølie Sveenas) 60 min. trukmės elementarus, nepretenzingas, publicistinis „PowerPoint“ pristatymas intriguojančia paantrašte

NIKODEMAS PEMPĖ Aš pats mėgstu visus Koršunovo teatro spektaklius, nuo „Ten būti čia“ iki „Išvarymo“, bet šiuo atveju pateiksime nepažįstamų mergelių apklausos rezultatus. Beatričė (su žaliu paltuku)*: man patiko lentos. Monika (su klevo lapo aplikacija ant paltuko)**: man patiko atspindžiai.

LINA KLUSAITĖ T. S. Eliotas stebėjosi, kad Dantės Alighieri „Dieviškąją komediją“ lengva skaityti, nes ji parašyta senuoju italų dialektu, kilusiu iš universalios lotynų kalbos. Be to, klasikas taikė plačiai paplitusį visai Europai suprantamą metodą – alegoriją.

RIMA POCIŪTĖ „Liūdniausias ir gražiausias visų laikų pasakojimas apie meilę“ – taip Rygos Dailės teatro (Dailes teātris) spektaklis „Romeo ir Džuljeta“ pristatomas jį reklamuojančiuose vaizdo įrašuose, randamuose internete, kitoje teatro reklaminėje medžiagoje.