MenaiDailė
Mylimas nemylimas parkas Klaipėdoje
VADI MISERI Kai manęs paprašė parašyti apie skulptūrų parką Klaipėdoje, kiek sutrikau. Kurią skulptūrą pasirinkti? „Mazgą“ ar „Balną“? „Sunkias mintis“ ar „Vasaros lietų“? Kiekvieną kartą einant per parką dėmesį patraukia vis kitos skulptūros. Kaskart iš naujo sakau sau: „O, šitos tai tikrai nemačiau.“
Užribis
ŽIVILĖ ALEKNAITĖ 1410 m. liepos 15 d. – netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino. 1878 m. – Jano Matejkos „Žalgiris“.
Puikieji Vilniaus dobermanai
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Turbūt visi vilniečiai pažįsta bronzinę dobermano skulptūrą Gedimino prospekte. Bet tik atidesni žino, kad dabartinė skulptūra – jau antroji Vilniaus dobermanų karta.
Amžinieji trienalės kontekstai
RŪTA JAKUTYTĖ Į tapybos parodas visada norisi eiti net pasišokinėjant iš džiaugsmo, nes sumažėja tikimybė pamatyti pilną salę ekranų ar kitokių nuogosios, estetika nepridengtos koncepcijos menų. Net nejauku, kai pamatai, kaip žiūrovai suglumę spokso į juos kokias trisdešimt sekundžių
Paminklas tautų santykiams paribyje
VIDAS POŠKUS Tai, kad skulptūra stovi ne pačiame Vilniuje, o jo paribyje – sostinės orbitoje besisukančiame lenkiškame „štetle“, visaip (ir neigiamai, su pagieža, ir neutraliai, bet dažniausiai su ironija) linksniuojamame Nemenčinės mieste, suteikia peno mintims ir kalboms apie daug ką – apie tautų santykius
Paminklas feminizmui ir Boleslovas Balzukevičius
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Štai moteris – graži ir išdidi, kaip ir dera keturių metrų aukščio bronzinei statulai miesto centre. Plaukus puošia laurų vainikas, saulėje noksta krūtys. Po jos kojomis – ant nugaros parvirtęs, ranka veidą besidengiantis vyras.
Menas: idėjų kratinys, sintezė. Neužbaigtumas
GRETA SIRVIDAITĖ Tai, ką dabar matome priešais save plačiai atmerkę akis, yra kažkieno idėja: durys, stalas, elektros lemputė – viskas turi savo tėvus ir protėvius, tuos, kurių galvose užgimė pradinė idėja, ir tuos, kurie ją įtraukė į evoliucijos ratą ir išreiškia kitu žmogiškųjų išteklių pavidalu – menu. Viskas skamba kiek sudėtingai, tačiau mene to išvengti neįmanoma.
Dienoraščio įtrūkis. Kitokia autorinės parodos atidarymo refleksija
REMIGIJUS VENCKUS Man visiškai nesvarbu, kokie žiedlapiai, plastikiniai ar tikri, nukloja pavasarinį mano vaikystės kiemo gruntą. Anksčiau būdavo svarbu.
Suknelė, kurios parodoje nėra
MALVINA JELINSKAITĖ Jūratės suknelė ryškiai mėlyna, dailiai į apačią platėjanti. Su ta suknele, ilgais plaukais, pasuktais plaukų galiukais ir su akiniais – tokią mamą Monika prisimena iš savo vaikystės. Švelni elegancija, gėlėtas likimas, kurį dabar jau aš galiu dar ir dar kartą pasimatuoti.
Mamuto monumentas
VIDAS POŠKUS Rusų mokslininkams amžinojo įšalo žemėje, Jakutijoje, Kolymos upės žemupyje, netoli Čerskio miesto (pavadinto žymiojo lietuvių bajoro, sukilėlio, geografo ir atradėjo Jono Čerskio garbei), jau dabar labai realiai kuriant Pleistoceno parką, kuriame yra ir bus įdiegiami ir klonuojami gyvi ir išnykę gyvūnai
