MenaiDailė

DARIUS ŽIŪRA

SWIM

Galvoju apie parodą. Tai nesibaigiantis šlifavimas ir sprendimų ieškojimas. Net ir tuomet, kai miegi. Kaip visada, galutinė kokybė priklauso nuo suvedimo. Tai ir nulems, kiek paroda bus naivus įvairių meistrysčių montažas ir kiek ji taps vientisu lydiniu. Ši įsivaizduojama struktūra primena monetų lydinį. Tai vienas iš stebuklingu būdu man pavykusių daiktų. Man pačiam jis tapo mitu, apgaubtu nepakartojamumo ir mistikos…

REMIGIJUS VENCKUS

Dabartis be laiko, erdvė be koordinačių

sviesus debesis_m

Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai smalsaus proto čiuptuvai pradės slysti kūrinio paviršiumi iki neišmatuojamų prasmės gelmių, drįstu konstatuoti, kad laikas yra labiausiai tyrinėjamas ir mažiausiai ištirtas, gausiai vaizduojamas, bet išsamiai neatskleistas.…

ENRIKA STRIOGAITĖ

Apie parodą, piarą ir andergraundą, ir tai, ko norisi

Norėčiau parašyti apie vieno ryškiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Gintauto Velykio parodą „DEperSONALIZACIJA“, pamatytą Kauno menininkų namuose,

MIKALOJUS VILUTIS

Repšys kairėj ir dešinėj

Repšys._m

„Kairėj–dešinėj“ atidaryta Repšio paroda. Iki kovo 29 dienos. Buvau užsidaręs savame pasaulyje, nuėjau į parodos atidarymą ir patekau į Repšio pasaulį. Aldutė, duktė mano, aktorė, aplankė parodą ir sakė man, kad paroda jai labai patiko, tik ji nežino kodėl. O aš žinau. Todėl, kad man gera Repšio pasaulyje, kuris prasideda nuo jo paties, nuo jo paveikslų ir baigiasi žmonėmis, kurie…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Šeši performansai (2)

pTehching-Hsieh-susirises-su-Linda-Montano-300x225

Pabaiga. Pradžia Nr. 5 4 Vidaus ritinys Interior Scroll Carolee Schneemann priartėja prie ilgo stalo nešina dviem marškomis. Nusirengia, įsivynioja į paklodę ir užlipa ant stalo. Pranešusi, kad žiūrovams skaitys iš savo knygos „Cézanne, She Was a Great Painter“, nusimeta maršką, pasilikdama prikyštę, ir kūną bei veidą ištepa tamsiais dažais. Laikydama knygą ir balsu skaitydama, grakščiai imituoja tapytojo modelio vertas…

Seirijiečiai po du

ŠARŪNAS LUKOŠIUS Impresija iš Vytauto V. Stanionio parodos Vytauto „Nuotraukos dokumentams“ Jam aštuoniasdešimt ketveri. Jis žilstelėjęs, kresnas vyras. Neprisimena, kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis iš Seirijų pateko į Kauną.

Kaip vaikiški žaidimai priverė suirti

EMILIJA STEPŠYTĖ Kas nutinka, kai leidi medžiagai kalbėti? Keturių Norvegijos menininkių – Kristinos Daukintytės Aas, Gro Gjengedal Navelsaker, Hildės Kjørholt Frantzen ir Karinos Nøkleby – darbai, eksponuoti parodoje „Play & Decay“

Beprotybės tema fotografijoje

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Bandymai užfiksuoti beprotybę fotografijose prasidėjo nepraėjus nė dešimtmečiui nuo kalotipijos proceso išradimo. Britų psichiatras ir fotografas Hugh Welchas Diamondas 1848–1858 metais fotografavo savo pacientes, tiksliau, jų fizionomijas

Supaprastinimas

BIRUTĖ PANKŪNAITĖ Apie 9-ąją tarptautinę Kauno bienalę „Unitekstas“ Viena iš tiesioginių prieš 20 metų užplūdusių geopolitinių pokyčių išdavų šiuolaikiniame mene – „bienalių kultūra“. Anksčiau meno pasaulyje negirdėti miestai ar regionai taip pareiškia norą patekti į ratą.

Po istoriografinio posūkio: dabartiniai pastebėjimai

DIETER ROELSTRAETE Šiuolaikinis menas yra daugialypis reiškinys, nepasižymintis nei istorine, nei estetine vienove. Jo gausu, jis globalus ir įvairus, jis vyksta šiandien. Pastarosios aplinkybės sunkina šiuolaikinio meno teorinių tekstų ir kontekstų atsiradimo galimybes: šiuolaikinį meną paprasčiausiai sunku „pagauti už uodegos“.