Author Archive for lina cerniauskaite
Žemelėj juodojoj
Socrates Adamsas gyvena Mančesteryje, dirba knygų pardavėju. Jo pirmąjį romaną Everything’s Fine 2012 m. išleido leidykla „Transmission Print“. Šis apsakymas pateko į geriausių 2012 m. britų apsakymų rinktinę. Man penkeri su puse. Laikau žmonos ranką, jai gimdant mūsų sūnų. Mano žmona šešerių. Aš jos bernužėlis meilužėlis. Slaugė, kuriai aštuoneri, ją visaip ragina, kaip antai: „Nenustok stumti. Jau beveik.“ Nepaleidžiu…
Skolų knygelė f generacijai (7)
Vasario mėnesį tikrai daug įdomių datų, tačiau ne visas paminėsiu; ir tos, kurias komentuoju, nebūtinai reikšmingiausios. Vasario 2 d. 1896 m. gimė poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga (m. 1947). Sausio „Metuose“ – Neringos Markevičienės gražiai parengti Balio Sruogos laiškai žmonai iš Štuthofo. Skaitant gniaužia kvapą. Emocinė įkrova tolygi Viktoro Franklio knygai „Žmogus ieško prasmės“: „Mano siela yra pilna poezijos Tau, aš vėl…
Raiteliai
Anądien bekimšdama pagalvėlę levandomis, prisiminiau vieną nutikimą, aprašytą senelio mėlynajame sąsiuvinyje. Karo metais kažkur netoli Zensburgo žmonės pastebėjo dangiškąjį legioną. ● Pirmosiomis gruodžio dienomis žolę ganyklose aptraukė šerkšno valktis. Daugelis apleido savo sodybas ir iškeliavo į vakarus, pasiliko tik luošiai ir perkarę šunys, ir dar kažkieno pamestas vaikas, vos neprigėręs eketėje. Buvo šaltos dienos. ● Brėško vangiai. Miške tarp sidabriškų…
Miltinis savo teatrą tebegina ragais

Esu nustebinta (o paskui pradėjau žavėtis), kiek Juozui Miltiniui Panevėžyje tebeatnašaujama: nuvažiavus žiūrėti Antono Čechovo „Žuvėdros“ premjeros teatro darbuotojas (net ne artistas) tuoj pasiūlė prieiti prie Miltinio skulptūros: ar esu atkreipusi dėmesį, kad Miltinis skulptoriaus pavaizduotas su ragiukais? Nebuvau pastebėjusi, bet dabar man buvo parodyta: skulptorius Regimantas Midvikis teatro korifėjaus veidą iškalė taip, kad primena 7–9 dešimtmečiuose skaptuotus lietuviškus velnius,…
Michelio Houellebecqo „Žemėlapis ir teritorija“, arba Kur dėti kablelį?

Michel Houellebecq. Žemėlapis ir teritorija. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas. K.: Kitos knygos, 2013. 321 p. Mėgti negalima nemėgti – banali, tačiau puikiai skaitytojų ir kritikų požiūrį į šiuolaikinį prancūzakalbį rašytoją Michelį Houellebecqą atspindinti frazė. Savaime suprantama, visuotinai mėgstamų autorių – na, bent jau iki jų mirties – pasitaiko retai, o aršios diskusijos dažniausiai link vieningos nuomonės taip…
Pasidavus „provincialiems“ sentimentams
Jonas Staliulionis. Vasara su saulės užtemimu. Atsiminimai. V.: Petro ofsetas, 2013. 110 p. Atsivertus kuklų Jono Staliulionio autobiografinių pasakojimų rinkinį „Vasara su saulės užtemimu“ ir man kartu su juo nevalingai pradeda „vyniotis trūkinėjantis atminties siūlas“ (p. 90). O tą galiu paaiškinti itin paprastai. Pirma, šio rinkinio autoriaus Nemaitonys iš mano gimtinės vos ne ranka pasiekiami, nors ir nesu…
Tebevykstantis nusikaltimas
Šį surašymą suklosčiau nebepajėgdamas nepasakyti, kad mūsų Valstybės tvarkytojai po Baltijos kelio, kai Lietuva dar buvo tarsi baltas lapas, švarus laisvės ir teisingumo žodis, pirmiausiai sugebėjo taip gudriai, taip teisuoliškai ir šventuoliškai (privati nuosavybė juk nuo Dievo!), taip vikriai ją susiglobti į nuosavybės gardelius, kad po poros dešimtmečių tokio laisvo pasitvarkymo žmonės geriausiai pažįsta dviejų rūšių patirtį: viena, Juliaus Janonio…
Debilė. 2004 metų naktį
Skiriu Simai (Kempiniukui) Vargšas vaikinas. Neįsivaizduoju, kaip jis turėjo jaustis, staiga pasibaigus parakui. Buvo užsisakęs visą valandą, o ta jo valanda dar tik prasidėjus. Ir nieko nebeįmanoma buvo padaryti, ničnieko – pasididžiavimas virto gėda. Iš tikrųjų, galėjau iškart išeiti, pasišalint ir palikt jį su savo gėda, nes juk taip nieko ir nesuspėjo įvykti. Bet man tada jo kažkaip pagailo, toks…
