Author Archive for lina cerniauskaite
Kūrėjo pirmavaizdis: P. Bourdieu
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Dvi knygos
Avrom Sutzkever. Žaliasis akvariumas. Pasakojimai. Iš jidiš k. vertė Mindaugas Kvietkauskas. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 200 p.
J. M. G. Le Clézio. Auksinė žuvelė. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 208 p.
„Žmogus vertas, kad būtų gydomas ne bet ko“
Rabiniška teisė, halacha, pasižymi tuo, kad leidžia skirti bet kokių žmogaus veiksmų moralinius ir teisinius aspektus. Ji kruopščiai ir išsamiai artikuliuoja daugybę bet kurios žmogaus gyvenimo srities aspektų, skirdama gausybę atsakomybės niuansų. Tam tikra prasme būtų galima teigti, kad halacha – tai atsakomybės filosofija. Hebrajiškas žodis aharāiyut, kuris reiškia atsakomybę, taip pat reiškia ir garantiją, užtikrinimą, kaip ir kaltę, skolą.…
Simas
Simas yra skulptorius Mindaugas Navakas. Jo paroda, kuri gimdo mintis, buvo Nacionalinėje dailės galerijoje. Dar prieš parodos atidarymą pamačiau jo darbus pro autobuso 4G langą. Tuos, kurie galerijos kieme. Supratau, kad tas, kuris pavadino lietuvius paskutiniais Europos laukiniais, buvo teisus. Pirmą kartą gyvenime patyriau pasididžiavimą savo tauta ir džiaugsmą, kad kultūra manęs, lietuvio, dar galutinai neuždusino ir aš dar nesu…
Paskutinio sekreto vieta
Quo vadis, lietuvių kalba?
Šiandien kalbotyrininkai ir lingvistai dažnai reiškia susirūpinimą dėl prastėjančio lingvistinio raštingumo ir kalbos kokybės. Tokios tendencijos pastebimos apytikriai nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų. Paradoksalu, bet tenka klausti – kas atsitiko, kad nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir valstybinės kalbos statuso sugrąžinimas tapo iššūkiu lietuvių kalbai? Pirmiausia nereikia užmiršti, kad šiandieninė kalbos situacija yra vertinama lyginant su sovietmečiu. Tai reiškia, kad kalbama apie…
Izaijo spektaklis mums
Ieškokite VIEŠPATIES, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis yra arti. Tepalieka nedorėlis savąjį kelią ir nusidėjėlis – savuosius kėslus! Tegrįžta jis pas VIEŠPATĮ, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus. „Nes mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai“, – VIEŠPATIES žodis. „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai…
Apie „Šiaurės vasarą“ – labai susidomėjus, bet nerimtai
Nebuvau Biržuose praeitą vasarą, į kur nusikėlė „Šiaurės vasaros“ sambūris. Tad tikriausiai praleidau pernai sakytas oracijas šio krašto grožiui ir išskirtinumui. Pernai tikriausiai buvo pamedituota, kad kas labiau už tikrąją Lietuvos šiaurę galėtų tikti vasaros pabaigos sambūriui, kurio pats „žodinis prekės ženklas“ suformuotas su ta nuoroda į šiaurę. O jau pernai prisilaksčius paežerėm, suprantama, šiemet „Šiaurės vasaroje“, tame kultūrinių, profesinių…
Miniatiūros
Šuniukas su trimitu Vienas šuniukas turėjo trimitą. Kai nelodavo – trimituodavo. Mokėjo keturias melodijas: apie pusryčius, apie pietus, apie pavakarius ir apie vakarienę. Jei maisto kokybė neatitikdavo darbo sutartyje numatytų sąlygų – trimituodavo papildomai. Vieną rytą jo instrumentas sugedo, mat, norėdamas mesti blogą įprotį, – visiems rodė iškištą, seilėtą liežuvį, kramtė trimito muštuką ir netyčia nukando jį. Tą dieną liko…
Šiuolaikinio emigranto stereotipas
Perskaičiusi „Šiaurės Atėnuose“ (VIII.29) Jurgos Tumasonytės recenziją „Visa ėdanti atmintis“, kurioje ji rašo apie 1940–1944 metų lietuvių emigrantų, pasitraukusių į Vakarus, knygą „Manėm, kad greit grįšim“, užkibau už minties apie mūsų susikuriamus stereotipus, įsivaizduojant kurią nors bendruomenę, tautos charakterį ar subkultūrą, kuri „ilgainiui įgyja jai būdingų trafaretinių bruožų ir manifestuojamų vertybių“. Užkibau – vadinasi, susimąsčiau. Susimąsčiau ne apie tų metų…
