Author Archive for lina cerniauskaite

Kovos programos

JONAS KIRILIAUSKAS Pas mus su bet ko­kio­mis pro­ble­mo­mis yra ko­vo­ja­ma. Jos ne­spren­džia­mos, ne­ti­ria­mos jų at­si­ra­di­mo prie­žas­tys, ne­ban­do­ma jų ša­lin­ti, bet ieš­ko­ma ko­vos bū­dų, kaip įveik­ti pro­ble­mų pa­sek­mes. Tam ku­ria­mos pro­gra­mos ir į jas su­ra­šo­mi tie ko­vos bū­dai.

Mums rašo

Ap­ti­kau „Šiau­rės At­ėnuo­se“ (I.18) to­kį straips­ne­lį – To­mo Mar­cin­ke­vi­čiaus „Gra­jaus­ki­nė ho­me­o­pa­ti­ja: trys la­šai ma­nie­ros pa­pras­tu­mo ki­bi­re“. Šiek tiek nu­si­ste­bė­jau – pa­si­ro­do, kiek ne­apy­kan­tos ga­li su­kel­ti to­kia ne­kal­ta kny­gai­tė. Ta­čiau nuo­mo­nė yra nuo­mo­nė – šven­tas rei­ka­las, re­cen­zen­to va­lia ją tu­rė­ti ir reikš­ti.

Iš Dievo burnos

Laiku ir nelaiku Man at­ėjo VIEŠPATIES žo­dis: „Dar prieš su­kur­da­mas įsčio­se, ta­ve aš pa­ži­nau, dar prieš gi­mi­mą ta­ve aš pa­šven­ti­nau, – pra­na­šu tau­toms ta­ve aš pa­sky­riau.

Keturi Sigito Gedos laiškai

Su Si­gi­tu Ge­da stu­di­jų lai­kais bu­vo­me di­de­li drau­gai (drau­gys­tė, aiš­ku, tę­sė­si ir pas­kiau). 1965 me­tais, bai­gęs uni­ver­si­te­tą, rug­sė­jo mė­ne­sį pra­dė­jau mo­ky­to­jau­ti (pa­gal pa­sky­ri­mą) Anykš­čių ra­jo­no Ku­ni­giš­kių aš­tuon­me­tė­je mo­kyk­lo­je. Lap­kri­čio mė­ne­sį bu­vau me­tams pa­im­tas į ka­riuo­me­nę. Per tą lai­ką su Si­gi­tu su­si­ra­ši­nė­jo­me. Čia at­rin­kau ke­tu­ris iš tu­ri­mų jo laiš­kų.

Ne­ko­rek­tiš­kas Si­gi­tas Ge­da: „Fres­kų“ pa­raš­tė­je

RI­MAN­TAS KMI­TA Kar­tais at­ro­do, kad mū­sų vi­suo­me­nė­je vy­rau­ja toks ero­ti­kos su­pra­ti­mas: pra­džio­je bu­vo rū­tų vai­ni­kė­liai ir žir­ge­liai, tru­ba­dū­rų dai­nos ir ri­te­rių ko­vos už šir­dies da­mą, ro­man­tiš­ki dū­sa­vi­mai mė­ne­sie­no­je, o pas­kui at­si­ra­do vi­dia­kai, per ku­riuos ne­la­ba­sis ėmė leis­ti vi­so­kias por­nog­ra­fi­jas ir su­ga­di­no žmo­gų.

Dzūkų pėdos

VLADAS MOTIEJŪNAS Pateikiu spaudai eiliuotas pabiras, ra­šy­tas prieš 48 me­tus. Yra net konkreti pa­ra­šy­mo data – 1964 m. rug­sė­jo 28 d. Pri­si­mi­niau jas artėjant Sigito Gedos 70-me­čiui. Tai pa­ro­dijos-sekimai, nelengvai įvar­di­jamas žan­ras. Pažinojau Sigitą dar gim­na­zistą, abu bu­vom Laz­di­jų rajono literatų bū­relio nariai.

Li­te­ra­tū­ros sky­riaus re­dak­to­rius

JŪ­RA­TĖ VI­SOC­KAI­TĖ Dir­bom su Si­gi­tu „Šiau­rės At­ėnų“ re­dak­ci­jo­je dau­giau nei de­šimt me­tų. At­ei­da­vo į dar­bą (Py­li­mo, Mai­ro­nio, Šv. Ig­no­to, Mė­si­nių gat­vė­se) pa­pras­tai kiek­vie­ną pir­ma­die­nį, kad per­skai­ty­tų kas sa­vai­tę spaus­di­na­mo sa­vo le­gen­di­nio die­no­raš­čio ko­rek­tū­rą.

Ma­no mo­čiu­tė, se­ne­lis ir ko­mu­niz­mas

EL­ČIN HU­SEIN­BEI­LI El­či­nas Hu­sein­bei­li – po­pu­lia­rus pro­zi­nin­kas, dra­ma­tur­gas ir pub­li­cis­tas – gi­mė 1961 m. gruo­džio 21 d. Azer­bai­dža­ne, Džeb­raji­lo ra­jo­ne. 1989 m. bai­gė Mask­vos M. Lo­mo­no­so­vo uni­ver­si­te­to Žur­na­lis­ti­kos fa­kul­te­tą.

W. H. AUDEN. Eilės

Šis W. H. Audeno (1907–1973) eilėraštis, parašytas 1936 metais, nepaprastai išpopuliarėjo, kai buvo pa­nau­do­tas filme „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“ (1994). Da­bar Anglijoje jis viešai skaitomas daugiau nei pusėje lai­do­tuvių.

SAMUEL BECKETT. Eilės