Author Archive for lina cerniauskaite

Savidestrukcijos menas pagal Mariną Abramović

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Performansų atsiradimas paprastai siejamas su situacionistų, „Fluxus“ judėjimais, nors aptikti užuomazgų galima dar senovės Graikijoje. Jei prisimintume Diogeną, imitavusį šuns veiksmus, ir bandytume palyginti tai su mūsų laikais atliekamais performansais, taptų akivaizdu, kad išraiškos formos išsivadavo iš vaidybos elementų gausos.

Slenkstis

RŪTA JAKUTYTĖ Blaivumas. Pankų vakarėlis nežmoniškai ištuštėjęs. Tik skiauterėti vaikai, pavargę ir suprakaitavę, linguoja savo kaulėtas alkūnes pagal „A-ha“ „Take on Me“. Naktis pamažu blykčioja alaus balose ant grindų, išbarstytuose centuose, sukniubusio ant sofos vaikino nosies auskare.

MARIUS PLEČKAITIS. Eilės

1 sakau jums šią naktį snigo golemais o kai man buvo gal ketveri prikrito barsukų tąkart dėjaus skaitąs derrida skaičiau bet nieko nesupratau skaičiau bet nieko nesupratau

Graži tuštuma geriau

EMILIS MILKEVIČIUS Nijolė Simona Pukinskaitė, Ramūnas Čeponis. Visuma be chaoso, arba Mirties paveldėtojai. V.: Dailės artelė, 2013. 108 p. Knygą sudaro tandemas eilių ir R. Čeponio abstrakčiosios tapybos, kuri tegul netampa recenzijos tema; o N. S. Pukinskaitės poezija panaši į M. K. Čiurlionio paveikslus

Antikos recepcija Juditos Vaičiūnaitės eilėraštyje „Šiaurės Atėnai“

DAINORA KANIAVIENĖ Apie Juditos Vaičiūnaitės kūrybą parašyta daug. Tačiau prie jos nuolat bus grįžtama tarsi regint „šiaurės rūke rūškanam“ vis naujas prasmes, kaip jos skleidžiasi aprašytuose Šiaurės Atėnuose – Vilniaus mieste, kurio erdvė prisodrinta ne tik gyvenamojo laiko kultūros elementų

Vartai

VIDAS POŠKUS Norint įsivaizduoti, kaip Aušros vartų (apie juos, pagrindinius Vilniaus vartus, čia ir bus kalbama) vieta atrodė prieš juos pastatant ar netgi dar gerokai anksčiau (kai aplinkui negyventa), reikia palypėti aukščiau ir žvilgsniu pabandyti aprėpti kažkur horizonte šmėžuojančias miestą supančias miškingas kalvas.

Užgavėnės ir karnavalai Bolivijoje

MARGARITA GAUBYTĖ Įvairiaspalvės Bolivijos turtas – senąsias šaknis išlaikiusios tradicijos, neatskiriamos nuo kasdienio gyvenimo. Jos labai sinkretiškos, nes atsirado inkų laikais ir nuo XV a. ilgainiui susimaišė su krikščioniškomis, šiuos kraštus pasiekusiomis iš Ispanijos.

Ir buvo pasakyta

JEVGENIJ GRIŠKOVEC Kai pirmą, o paskui ir antrą kartą buvau užsienyje, labai stebėjausi paprastais dalykais. Tada lankiausi ne tik miestuose, bet ir provincijoje. Ką ten provincijoje! Pabuvojau vokiečių, o paskui ir belgų kaimuose, apie tokius kaimus pas mus sako: gūdus užkampis.

Vosilkų poezija

KAMILĖ ŠOPYTĖ Ir nedelsdamas išgėriau. Venedikt Jerofejev Rūkymas žudo. Sveikatos apsaugos ministerija

Paukšteli paukštužėl

PAULINA DRĖGVAITĖ Žen­giu lai­do­tu­vių pro­ce­si­jos prie­ky­je, man siau­bin­gai dre­ba ran­kos, yra be­die­viš­kai sli­du ir te­gal­vo­ju, kaip ne­pa­slyst ir ne­iš­si­tėkš­ti tie­kos žmo­nių aki­vaiz­do­je: Vieš­pa­tie, ko­dėl tu su­kū­rei le­dą. Ato­maz­ga. Kaip tai at­si­tin­ka – virs­ti kos­mi­nė­mis dul­kė­mis ir iš­si­skai­dai? At­gims­ti me­džiu? Šo­ki pol­ką an­ge­lų bū­ry­je?