Dzūkų pėdos
VLADAS MOTIEJŪNAS
Pateikiu spaudai eiliuotas pabiras, rašytas prieš 48 metus. Yra net konkreti parašymo data – 1964 m. rugsėjo 28 d. Prisiminiau jas artėjant Sigito Gedos 70-mečiui. Tai parodijos-sekimai, nelengvai įvardijamas žanras. Pažinojau Sigitą dar gimnazistą, abu buvom Lazdijų rajono literatų būrelio nariai. 1961 m. jis tapo rajono jaunųjų literatų konkurso laureatu (beje, vertinimo komisijai vadovavo iš Vilniaus atvažiavęs jaunas prozininkas Juozas Aputis). 1964 m. rudenį susitikom jau Vilniuje. Studentas lituanistas Geda tada neseniai buvo išspausdinęs didesnę poezijos publikaciją „Pėdos“ (tiesa, kol kas tik laikraštyje). Tą „Tarybinio studento“ numerį gavau dovanų. Skaičiau labai atidžiai. Jaudino karo ir pokario aidai, gimtųjų dzūkiškų kaimų vaizdai. Stulbino eiliavimo technika – netaisyklingi, atvirkštiniai rimai, trūkčiojantis ritmas. Manyje pabudo parodijuotojo šišas: paeiliuosiu panašiai, šiek tiek viską utriruodamas, įterpdamas šį tą banalaus. Žinoma, įžeisti autoriaus nė nemaniau. Todėl užrašiau: „Sigitui – su šilta ironija.“ Vėliau panašias pabiras pavadinau „Pėda į pėdą paskui Sigitą Gedą“. Manau, skaitytojai supras geranoriškas šio žaidimo taisykles. Didelio poeto šlovei tai nieku gyvu nepakenks.
Bodlerui – ne! Rembo – ne! Eilėraštis atsiduos avide, Namine trenks!
Ryt kiaulę skersim Ir žarnas merksim. Kur dėsim žalią mėsą? Į poeziją!
Buvo karas – Mūkė karvės. Atkariavus – Bliovė avys.
Nuo Lazdijų lig Veisiejo Viešpats daug vaikų prisėjo. Maras. Mirė. Karas. Korė. Ir vis tiek išliko pora – Mudu.
Mėžiam miežiam, Kviečiam kvietį. Darbą darom – Derlių deram.
Geriau tėvas nuo stogo Nei lašas nuo stalo… Ei, kelk bokalą!
Mačiau antį – pačią Su antinu – patinu.
Laižo Rainis gerą vietą Tartum kritikas poetą.
Ūžesys, ūžesys… Verda puode žąsis!
Žaloji šalia Froido? Šiū! Nesibaido?! Žiū…
Pavasariop – Į kiemą op!
Vėžį, žuvį pasigavę, Priuogavę dvi kašes, Čiumpa grėblį ir šakes – Kolūkiečiai šieną vagia.
Būna eilėraščių Be tirščių.
Zuikis kuičia arimu. Aš nušausiu jį… Rimu!
Mergaitės – uogos. Kvaitulys. Lekiu per lietų nuogas – Nesulis!
Įbridę į žirnius, Skirdami ankštis, Meilę pirmąją Paankstinom.
Pateruos – Poteriai. Vilniuj – Velnias.
Pernai vasarą trisros Džioviau širdį ant tvoros.
Rožė žydi, Košė šąla.
Beržas – Žebras. Kuojos Juokias. Pievos Viepias. Žiogas Žiojas.
Dzūkai balanas žibino, Pynė vyžas. Jų vaikai vargo nebežino – Eiles rašo.
Ieškau. Randu. Pametu. Vėl ieškau. Vėl randu. Vėl pametu.
Aš – vandeny, Kelnės – ant kranto. Mąstau apie Kantą.
Bėk, katuke, taku, Lėk, kiauliuke, lauku.
Aš – po kaldra. Sergu adra.
Tėvas veja virvę. Mama plunksnas plėšo. Tėvas – tavo, Mama – mano.
