Author Archive for lina cerniauskaite
Viduramžių groteskas: gargolos ir chimeros
VITALIJUS MICHALOVSKIS „Joks simbolizmas negali paaiškinti siaubingos katedrų faunos. Jeigu iš viso egzistuoja beprasmiai kūriniai, tai šie yra būtent tokie. Visi mėginimai juos paaiškinti yra pasmerkti žlugti“, – taip prancūzų meno istorikas Émile’is Mâle’is (1862–1954) rašė apie dekoratyvines pabaisas: akmenines chimeras, grifonus, baziliskus
Atmintinė Tinseltaunui
JONATHAN WITT „Kapitalistas piktadarys“ yra toks nekintamas, toks vienpusiškas ir toks klaidinantis personažas, kad visai pravartu pateikti išsamesnį kapitalizmo apibrėžimą. Neseniai pasirodę Holivudo filmai – taigi, pati tikriausia kapitalistinė produkcija – „Geležinis žmogus 3“ ir „Vienišas klajūnas“
Jaunosios vienuolės renkasi gyvenimą su įžadais
RIAZAT BUTT 24-erių Clare Ainsworth rugpjūtį dalyvavo savo pusseserės vestuvėse. Prieš metus Clare apsigyveno moterų vienuolyne Norfolke, ir tai buvo pirmas kartas, kai ji susitiko su savo giminaičiais nuo to laiko, kai paliko namus Lankašyre.
Apžvalgininko stabtelėjimas
EMILIS MILKEVIČIUS Gegužės poezijos publikacijų apžvalga Gegužę „Šiaurės Atėnai“ pasižymėjo gausia verstine poezija ir net tam tikru vengimu palaikyti šiuolaikinės lietuvių poezijos pulsą – originalios poezijos pritrūko ne tik gegužės, bet ir balandžio numeriuose.
Betoninė triušių širdis plaka kaip mirtis*
RAMŪNAS LIUTKEVIČIUS Betoniniai triušiai. III. Kompaktinė plokštelė. V.: Vario burnos, 2012. Lietuvoje būta bardų: romūs ir meilūs, svajingu žvilgsniu, nuoširdumu ir keliais akordais pakerintys publiką, turinčią teisę taip pat meiliai šypsotis.
Per amžių amžius, amen
MARIJA PAŠKEVIČIŪTĖ Senutės sėdėjo klauptuose it paklusnios mokinukės. Jų žili plaukai krito ant pečių garbanomis arba buvo susukti į tvirtus kuodus. Vis paseilindamos sukietėjusias pirštų pagalvėles, jos vartė maldaknygių puslapius, murmėdamos, šnabždėdamos, protarpiais atsidusdamos.
Jie atėjo pavakary…
arba siužetas mažo biudžeto trumpo metražo siaubo filmui AUDRA BARANAUSKAITĖ Mama: Kai stovėjau prie kriauklės, Urtė pabrėžtinai ištarė: – Mama, jie tik kaimynai.
n…u…o…g…i…r…d…o…s
RIČARDAS ŠILEIKA Kvepia šiokiu tokiu nestabilumu, bet vis tiek malonu. Asta Valskienė, referentė
