Author Archive for lina cerniauskaite
Sėkmės formulė
Tekstai ne tekstai MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ
Laiko iltimis, lapės pėdsakais
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Valdemaras Kukulas. Vertybių apžvalgos ratas: žvilgsnis į 2004–2011 m. kultūrinę spaudą.K.: Kauko laiptai, 2012. 432 p. „Yra tie, kurių nėra kuo pakeisti“, – knygos pradžioje rašo „Nemuno“ redaktorius Viktoras Rudžianskas. Ne taip seniai Andriaus Jakučiūno „Literatūroje ir mene“ pradėtos rašyti kultūrinės spaudos apžvalgos skaitytojams dažnai primena kritišką Valdemaro Kukulo žvilgsnį į prozos, poezijos publikacijas.
Kronika nedega
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Fotografas Raimondas Urbakavičius. Atgimimo kronika 1987–1993. V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2013. 368 p. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido Raimondo Urbakavičiaus fotoalbumą „Atgimimo kronika 1987–1993“. Viršelio aplanke – žmonių galvų jūra viename iš mitingų.
Bukčių kilpa
LIUDVIKAS GIEDRAITIS Gariūnų tiltas–Šeštoji Bukta (Titnago g.)–Gariūnai–Jankiškės–Žemieji Paneriai–Pakalniškės (6–7 km) Nuo Gariūnų tilto traukiam į kairįjį Neries krantą. Laipteliais nuo kelio lipam žemyn – tyliai sau, pasišnopuodama, pasiraivydama gyvena čia Upė…
41 sentencija apie draugus ir draugystę
Daugybė draugysčių – ilgų, ištikimų ir pasiaukojamų – pradžioje rėmėsi ne tvirtesniu pagrindu kaip geras žodis. Frederic W. Faber Draugystei nereikia žodžių; ji – vienatvė, pagimdyta vienišumo kančios. Dag Hammarskjöld
Basanavičiaus gatvė
NIDA TIMINSKAITĖ – Eto vy prochodili? – Net, eto my projezžali… Iš mokytojų pokalbio Kuri gatvė ilgiausia Lietuvoje? Daugelis teigia, kad tai Savanorių prospektas. Jis prasideda Vilniuje ir baigiasi Kaune.
Supintas pasakojimas
KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ Garantuotai išprotėjau. Visą rytą, dar prieš pakildama iš lovos, girdėjau kažkokius garsus, tarytum kažkas tipentų po butą.
Kelionė į save
GRETA SIRVIDAITĖ Trūksta, griūva, plyšta, krenta, skyla, skęsta, miršta… ir daugybė kitų žodžių, kurie maitinasi mano pozityvumo likučiais. Ateina metas, kai niekas nedžiugina, kai protas nieko neįsileidžia, kai esi jį pasodinęs į saulės spindulių nepasiekiamą kalėjimo kamerą.
„Žmogus neturi nieko geresnio, kaip tik būti laimingas…“
Rūkų rūkas! – sako Koheletas. – Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! Juk ne sykį žmogus, išmintingai triūsęs, kupinas žinojimo ir įgūdžių, turi palikti visa, ką turi, jokio darbo į tai neįdėjusiam žmogui.
Palėpės ir gelmės
JULIUS KELERAS Mano sklepas kitoks nei Lauryno K. Visiškai. Ir lytis jo kita, ir aukštis. Ne Lauryno, sklepo. Ir nesislepia jis po vandentiekio vamzdžiais, ir patenkama į jį ne per tambūrą, ir ūmai praeinančių kaimynų nereikia baidytis, išjungiant viduje degančią elektros lemputę. Nėra jis labai erdvus, greičiau priešingai – tik aukštas. Sakykim, kaip kokie asmeniški, mano per dešimtmetį užkariauti Pilėnai.
