Author Archive for lina cerniauskaite
Piktybės gėlės
Tekstai ne tekstai MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ
Vyndarystės židinys
Seniausios vynuogininkystės atsiradimo legendos susijusios su Pietų Kaukazu, kuriame nuo seniausių laikų gyveno autochtoninės iberų-kaukaziečių gentys. Įdomi legenda, kurios pradžia susijusi su dviem skirtingais pasauliais – semitiškuoju ir Biblija
Beveik pamirštas pasimatymas
DOMINYKAS KERŠULIS Visi esame girdėję nuvalkiotų posakių, kad reikia žiūrėti į priekį ir tik į priekį – ir viskas dar priešaky. Lyg praeitis būtų balastas, kurio reikėtų greičiau atsikratyti
Oscaro Wilde’o klausimynas
Danutės Kalinauskaitės, Sergejaus Kanovičiaus ir Remigijaus Treigio užpildytos anketos
Nenaudingas žmogus, smidro šakelės
ALMA RIEBŽDAITĖ Sunku tuo patikėti: kad galima šiaip sau, nei iš šio, nei iš to sėsti ir rašyti. Tai atrodo neįtikėtina, bet pabandysiu, nors vasara, o kai vasara, kai lietūs lyja, racionalumo grūdų – ieškok ir su žiburiu nerasi, galbūt labiau negu paparčio žiedo nerasi trumpiausią vasaros naktį
Rūdys
UGNĖ RAŽINSKAITĖ Persirgau rugsėjį, „viržių mėnesį“, kai tie trapūs augalėliai laiko apkėtę miesto namų palanges puriu rausvu kilimu. Mielai panardinčiau pirštus į drėgną vazono žemę, tik tas blyškus veidas lange su balta skepeta, užvyniota ant pakaušio, man primena liesą mergaitę geležinkelio stotyje…
Išrinktosios tautos vargas
Vargas tiems, kurie Zione savimi patenkinti, ir tiems, kurie ant Samarijos kalno saugiai jaučiasi! Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose, valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės, ir veršius iš gardo!
Apie naujus parodų kūrimo principus: FB vilionės
BIRUTĖ PANKŪNAITĖ Parodos „Iliuzionistai. Apie scenografiją ir šiuolaikinį meną“ anotaciją skaičiau kelis kartus ir rašydama vis atsiversdavau iš naujo (http://www.cac.lt/lt/exhibitions/current/6398). Bandžiau suprasti, apie ką kalbama.
Dviejų krantų pokalbis
ASTIJUS KRAULEIDIS-VERMONTAS Kaip būtų gera bent trumpam kur nors pabėgti, kai už lango lyja lietus ar miestas pilnas šurmulio. Išeitis yra – reikia surasti vietą, kur atitrūkęs nuo miesto ritmo galėtum išgirsti seniai girdėtą jūros ošimą, pajausti tarp rankos pirštų rupų smėlį ar užuosti išraiškingą pajūrio augalų kvapą.
Kelionės lietiniai
REMIGIJUS VENCKUS Kartą mano Teta, mano Močiutės sesuo, vartydama savo šeimos fotografijų albumą ištarė: „Štai taip gražiai gyvenimas prabėgo…“ Žodžiai skambėjo lyg bandymas sugriebti savo patirties archyvą, kuris akimirksniu bando išsprūsti iš dabarties.
