Literatūra / Rašytojai ir Šiaurės katinai

2013 10 04

Oscaro Wilde’o klausimynas

Danutės Kalinauskaitės, Sergejaus Kanovičiaus ir Remigijaus Treigio užpildytos anketos

Danutės Kalinauskaitės

2013 08 30 užpildyta anketa

Spalva? Kartais vaiski ir ryški, net „nachališka“, kartais „nuskalbta“, plėnių, į vasaros laukus įsimetančio rudens.

Gėlė? Juozapinė lelija, jos žiedo „sviestelis“, anot S. Parulskio.

Medis? Nykstantys kaštonai.

Gamtos objektas? Išmestame bate prie upės sprindžio dydžio klevas.

Metų laikas? Ruduo.

Kvapas? Šalčio, sniego, lietaus, saulėto, karšto vėjo, vandens, visokio, „surūdijusio“ lapkritinio, žemės. Galanterijos, saldainių ir ūkinių prekių parduotuvių, kokios jos būdavo anksčiau, grindų dažų, šlapio tinko, žibalo, silkių iš statinės rasalo, ką tik užgesintos žvakės, įkaitusių palėpės dulkių, vanilinių ledų popieriaus. Visi nuėję „nuo arenos“ kvapai…

Brangakmenis? Angliukas, virstantis deimantu. Labai gražu moterys, pasipuošusios rubinais (iškruvinančiais orą) ir safyrais, smaragdais, moterų amžius neturi reikšmės. Kaip ir tai, kad tie brangakmeniai – ne mano pasaulio realija.

Vardai, vyriškas ir moteriškas? Nesu reikli vardams, gal kad pačiai kliuvo banalus. Bet nelaime laikyčiau Liūtauriją, Vezuvijų ir panašius „programą“ užkraunančius vyrų ir moterų vardus.

Dailininkai? H. Boschas, P. Bruegelis, Caravaggio, Rembrandtas, mažieji olandai, J. Vermeeris, austrų ekspresionistai, E. Schiele.

Muzikantai? Pianistė, improvizatorė G. Montero, L. Cohenas, kurio balsas kuo senyn, tuo geresnis, kaip vynas, M. Levickis, – kai perskaičiau, kad jo klasikinės muzikos (akordeono!) kompaktinis diskas perkamiausias Didžiojoje Britanijoje, norėjosi „mostelt“.

Skulptūra? Senukas už parankės su senute, iš „negyvų“ – L. Bernini „Šv. Teresės regėjimas“ dėl marmuro klosčių ir debesų, tų akmeninių „garų“, dar – Rietavo dvaro, kuris per kataklizmus buvo išsinešiotas po plytą, atstatytas rūmų portikas.

Poetai? Poetės? Vėl akmeistai, M. Cvetajevos proza.

Prozos autoriai? Lotynų amerikiečiai, A. Camus, R. Musilis, J. M. Coetzee (atsigodus po „Maiklo K gyvenimo ir laikų“, atrodo, kad viskas, kas liko „ten“, – tikra, visa, kas aplink tave, ir tu pati – blefas, rečiausias pojūtis), B. Vilimaitė, taikliausia detalės šaulė, lietuvių prozoje tuo nepranokta iki šiol.

Romanų veikėjas? S. Zweigo apsakymų („Amokas“, „Baimė“ ir kt.) moterys.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Dabartinėje, tik (taip taip, Giedra) dešimt penkiolika metų anksčiau.

Kur norėtumėte gyventi? Lietuvoje, name su gonkom ir terasa, kurią siaustų vijokliai, alyvos ir jazminai, o kiek tolėliau iš lysvių griūtų krapai, rabarbarai, moliūgai…

Didžiausias malonumas? Miegas be tablečių.

Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Gebėjimu pastebėt subtilybes, kurias pastebi tik moterys, išliekant vyru. Kietumu ten, kur jo reikia, kuris stebuklingai išnyksta tada, kai jo nebereikia. Išmintimi. Humoro jausmu.

Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Atjauta ir švelnumu. Buvimu savimi ir savarankiškumu. Mokėjimu ribinėse situacijose apsispręst išmintingai, ne vien emocionaliai.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? „Gaidžio ant mėšlyno“ ir pliurpimo, kai nedalyvauja smegenys. Nemokėjimo tylėt ir klausytis kito. Teisuoliškumo ir „paskutinio žodžio“ instancijos. „Aš juk tau sakiau, kad…, bet tu vis tiek…“ Neatidumo, egzaltacijos, chamizmo, ypač storžieviškumo.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Kuo toliau, tuo labiau atrodo – siuvėja su „nuokrypiu“ išpasakoti ką nors (tarp siuvamų kostiumėlių) popieriuje ir perskaityt pirmiausia manekenui, vardu Robertas.

Kas Jums yra kančia? Matyti, kai kas nors iš artimųjų serga, kai miršta ir numirti negali.

Žaviausi pasaulio žodžiai? „O, kad tave kur“ reiškiant nuostabą.

Liūdniausi žodžiai? Kai prieš šimtą metų mama varydavo iš lauko į kambarį: „Jau viskas.“ „Jau viskas“ būdavo jau gyvenimo pabaiga.

Sergejaus Kanovičiaus

2013 09 05 užpildyta anketa

Spalva? Seno klevo ankstyvą rudenį – jų daug.

Gėlė? Rugiagėlė.

Medis? Klevas Antakalnio g. 8 kieme.

Gamtos objektas? Ežeras.

Metų laikas? Pavasaris.

Kvapas? Mamos.

Brangakmenis? Kažkokių akmenų su kvarco pėdsakais vaikystėj su draugais buvome iškrapštę. Bet greičiausiai tas, kur pakėliau kalnuose prie Jeruzalės ir paskui vežiau ant senelio kapo Vilniun.

Vardai, vyriškas ir moteriškas? Niekad nesusimąsčiau. Kaip sako mano geras bičiulis V. V. Landsbergis apie tautybes ir vardus – „svarbu, kad žmogus geras būtų“.

Dailininkai? Neturiu, nors labai patinka italų renesansas ir flamandų mokykla.

Muzikantai? Mozartas, Bachas, „Pink Floyd“, Vytautas Kernagis.

Skulptūra? V. Mačiuikos paminklinis akmuo mano močiutei.

Poetai? Poetės? P. Celanas, O. Mandelštamas, M. Cvetajeva, A. Achmatova, B. Achmadulina, S. Jeseninas, A. Mackus, B. Pasternakas, J. Brodskis.

Prozos autoriai? G. Kanovičius, R. Granauskas, G. García Márquezas, E. Hemingwayus, J. Kerouacas, E. M. Remarque’as, F. Dostojevskis, I. Ilfas ir J. Petrovas, J. Hašekas, M. Bulgakovas, M. de Cervantesas, Ch. Dickensas, J. Fowlesas, M. Twainas ir dar gal tuzinas kitų.

Romanų veikėjas? Labai priklauso nuo nuotaikos.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Vaikystės.

Kur norėtumėte gyventi? Į tą vietą jau nebenukaksiu, ji vadinasi vaikystė. Neprieštaraučiau, jei kas pusmetį reikėtų skraidyt iš Tel Avivo pajūrio link Suomijos vidurio ežerų.

Didžiausias malonumas? Matyti, kaip sekasi vaikams.

Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Nesižaviu.

Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Moterišku grožiu.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Melo.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Katinu suomiškame vienkiemyje, tokioje 200 metų senumo fermoje. Jokiu kitu žmogum būti nenorėjau ir nenoriu.

Kas Jums yra kančia? Kito žmogaus kenčiamas skausmas.

Žaviausi pasaulio žodžiai? „Šalom“ ir „aš tave myliu“.

Liūdniausi žodžiai? „Sudie“.

Remigijaus Treigio

2013 09 27 užpildyta anketa

Spalva? Spalva kitų spalvų kontekste.

Medis? Tuopa.