Krenta žemyn mūsų namai

Ji sakydavo, kad kvepiu kaip cigaras. Velnias, iš kur ji žino, kad kvepiu kaip cigaras, jei niekada nėra rūkiusi… Kiek žinau, niekada ir nėra buvusi Kuboje. Apie cigarus „Montecristo No. 5“ ir „Romeo y Julieta“ ji sužinojo iš manęs. Kartą grįžau su keliais cigarais iš parduotuvės „Akropolyje“. Užmatė berūkantį balkone ir besišnekantį su balandžiais. Na ir prasidėjo cigarų era.

Cigarų erą pakeitė balandžiai. Jai atrodė, kad mes nusimesdami drabužius – plakamės sparnais. Reikėjo ganėtinai pasistengti, kad išsyk nepakilčiau aukštai, virš bažnyčių.

Praėjusį trečiadienį ji sakė, kad negaliu rašyti apie ką kita nei apie seksą. Tai buvo pirmas kartas, kai ji pavartojo žodį „seksas“. Ir iškart pasitaisė: tu nerašai apie nieką kita, tik kaip mums sekasi. Kaip mes sekamės vienas kitam.

Balandžių erą pakeitė krokodilai. Iš pradžių atlikdavome vienas kitam nugaros masažą. Su paprasčiausiais „Nivea“ kremais ar alyvuogių aliejumi, pirktu iš „Maximos“. Kitais kartais su ananasų sultimis. Glostydavome vienas kitam nugarą, sėdėdami vienas kitam ant uodegos. Vėliau vienas kitą kandžiodavome. Žalios užuolaidos miegamajame puikiai mums, krokodilams, akompanuodavo.

Krokodilų erą pakeitė šikšnosparniai. Tai šešėliai, mirgantys nuo šviesos, kuria apsivyniodavome… Ne, visgi apsivyniodavome užuolaidomis. Dievinome seksą susivynioję į užuolaidas.

Smagiausia buvo, kai praėjusį sekmadienį pabudau truputį anksčiau norėdamas mums pagaminti kavos. Oi, koks gerutis. Belaukdamas, kol užkais vanduo, ramiai stebėjau, kaip krenta žemyn mūsų namai.