Kirčiavimo pamokėlė

 

Málkas ten vel̃ka

válkata paĩšinas

rùsas ten blùsą

gãtvėmis vaĩkosi

paũkštis suklūsta

namaĩ subliūkšta

el̃geta el̃gtis

nemóka padõriai

sùkasi plūkiasi

visì kas netìngi

dẽdasi baĩsiai

kažkàs protìngas

niẽkam nerūpi

ką nors pasiūti

kad nereikėtų

nuogíems čia būti

taip ir gyvẽnam

ūsùs raitýdami

kas jų netùri

tas kaso rūrą

spòrtas ir smùrtas

jau net nežìno

kur čia tik bùrtai

o kur jau tùrtai

 

Taip ir gyvẽnam

kol neapkurstam

niẽko negirdim

bet ir neskurstam

viską sužìnom

laĩkui atėjus

jeigu tik léidžia

rūstùs teisėjas

jeigu tik nórim

tai ir pakỹlam

mintim į dangų

šaknim į gel̃mę

tai ir išmókom

mes sukirčiúoti

tėvą ir móčią

láukiamą svõčią

gal jau dabar mes

jùs išmokìnsim

kaip atsidùsti

ir atsibùsti

tebus jau lỹgiai

šlovìngas mókslas

kaip palaimìngas

žmogùs protìngas

 

2021.VI.12