CHARLES BERNSTEIN

Karo poringės

  Niujorko poeto Charleso Bernsteino (g. 1950) War Stories pirmąkart publikuotos dienraštyje „The  Philadelphia Inquirer“ 2003 m. kovo 31 d., vėliau įtrauktos į rinkinį Girly Man (2006).

Victor Vasarely. Vienuolis. 1937

Victor Vasarely. Vienuolis. 1937

 

Karo poringės

Karas – tai prozos ekspansija kitomis priemonėmis.

 

Karas – tai, kur tau nereikia atsiprašinėti.

 

Karas – logiška moralinio tikrumo išdava.

 

Karas – tai grožiu neapdovanotųjų ginčo sprendimas.

 

Karas – tai triratukas į dangų ir ekspresas į pragarą.

 

Karas – tai arba nesugebėjimas bendrauti, arba pati tiesmukiausia išraiškos forma.

 

Karas – pirma išeitis, kurios griebiasi niekšai.

 

Karas – įstatymiška bejėgių teisė priešintis galingųjų smurtui.

 

Karas – haliucinacija, kaip ir taika – tik įsivaizduojama.

 

„Karas yra gražus, nes papliūpos, kanonados, paliaubos, kvapai ir puvimo smarvė jame susilieja į simfoniją.“*

 

„Karas – tai jis sprendžia, kaip turi būti kariaujama, kai turi būti kariaujama.“

 

Karas nėra jam besipriešinančiųjų teisingumo pateisinimas.

 

Karas – tai kiti žmonės.

 

Karas – tai žygis po kapines.

 

Karas – tai gamtos sakymas „ar nesakiau!“

 

Karas – tai „japonizuotas senasis 6-osios aveniu glžn.“**

 

Karas – nenoriai steigiamas teisingumas ir nesąmoningas laisvės garantas.

 

Karas – tai dingsties radimas.

 

Karas – žlugusi patrioto svajonė.

 

Karas – lėta idealizmo mirtis.

 

Karas – realpolitik seniams ir šiurkšti tikrovė jauniems.

 

Karas – pragmatizmas nežmogišku veidu.

 

Karas valstybei tas pats, kas žmogui – neviltis.

 

Karas – tai kelio pabaiga praradusiems orientaciją.

 

Karas – tai eilėraštis, kuris bijo savo šešėlio, bet trūks plyš nepaliaus.

 

Karas – tai vyrai, virtę plienu, moterys – pelenais.

 

Karu nepaaiškinsi karo, bet juo retai ką paaiškinsi.

 

Karas – tiesos auka, lygiai kaip tiesa – karo auka.

 

Karas – tai nuogųjų atsiteisimas.

 

Karas – politikų opijus.

 

Karo ir kompromiso santykiai – kaip sergamumo su mirtingumu.

 

Karas – poezija be skambesio.

 

Karas – tai žemės pilnatvės išdavystė.

 

Karas – tai karštinė, penima krauju.

Karas – lyg gorila prie telegrafo: ne visuomet geriausias pasirinkimas, bet kartais vienintelis.

 

Karas – Tanato tąsa, ir niekas daugiau.

 

Karas – vyresniosios kartos būdas atitaisyti jaunystės klaidas.

 

Karas – moralus, taika – etiška.

 

Karas – galutiniausia pramoga.

 

Karas – tai pasipriešinimas čia ir dabar.

 

Karas – kapitalizmo ribų bandymas.

 

Karas – neišvengiamas klasių kovos produktas.

 

Karas – technologijos dėdė.

 

Karas – dingstis šūsnims blogos antikarinės poezijos.

 

Karas – engiamos liaudies teisė.

 

Karas – naujienos, kurios lieka naujienom.

 

Karas – pagrindinis revoliucijos, kurios niekada nepavyks įvykdyti, ginklas.

 

Karas apsimoka tiems, kurie neturi ko prarasti.

 

Karas – tai siurrealizmas be meno.

 

Karas ne laimimas, bet išgyvenamas.

 

Karas – du blogiai, naikinantys gėrį.

 

Karas – proto atsisakymas dėl principų.

 

Karas – pasiaukojimas dėl idealo.

 

Karas – tikrovės išniekinimas.

 

Karas neteisingas net tada, kai teisingas.

 

Karas – tai mirusiųjų kerštas gyviesiems.

 

Karas – kerštas ne tokiam žmogui.

 

Karas – tai pajuodusio vaiko, išraudusios moters ir pamėlusio vyro šauksmas.

 

Karas – tai bejėgystė.

 

Karas yra netašytas.

 

Karas – tai paskelbta vienos valstybės kova prieš kitą, bet drauge ir nepaskelbta valstybės prievarta prieš savus.

 

Karas – ne nuodėmė, kai gini laisvę; nuolaidžiavimas – ne dorybė, kad ir siekiant apsaugoti save.

 

Karas – didžiausias tironijos priešas.

 

Karas – didžiausias tironijos draugas.

 

Karas yra sprendimas; tačiau kokiõs problemos?

 

Karas – tai žirgas, pažabojęs savo raitelį.

 

Karas – neadekvatus žmonių visuomenės simbolis.

 

Karas – geriausias būdas pakurstyt blėstančias senos nesantaikos plėnis.

 

Karas – tai kova dėl beširdžių ir bepročių žmonių širdžių bei protų.

 

Karas – istorija, kurią pasakoja nugalėtojai.

 

Karas – civilizacijos mirtis civilizacijos dėlei.

 

Karas yra tikslas, pateisinantis pramanus.

 

Karą sukelia turčiai, o moka vargšai.

 

Karas – tai ne metafora.

 

Karas nėra ironiškas.

 

Karas – tai serijinis nuoširdumas.

 

Karas – šachmatų partija, raižoma kūne.

 

Karas – taktinė prievarta dėl strateginio dominavimo.

 

Karas – tai tarptautinės batalijos abejingumui dėl savo krašto pridengti.

 

Karas – tai įsisiautėjęs velnias.

 

Karas – vienintelė mūsų viltis.

 

Karas – mūsų paveldas.

 

Karas – mūsų palikimas.

 

Karas – mūsų teisė.

 

Karas – mūsų pareiga.

 

Karas pateisinamas tik tada, kai stabdo karą.

 

Karas nesibaigia net tada, kai baigiasi.

 

Karas „galop“.

 

Karas yra atsakymas.

 

Karas čia.

 

Karas šitai.

 

Karas dabar.

 

Karas – mes.

Vertė Andrius Patiomkinas

* Citatos iš italų avangardisto, futurizmo ideologo, fašistų rėmėjo ir bendražygio F. T. Marinetti (1876–1944) vieno iš „manifestų“, paskelbto Italijai 1935 m. užpuolus Etiopiją. ** Amerikiečių poeto e e cummingso (1894–1962) antikarinio eilėraščio „platonas sakė…“ (XIII eil. iš rinkinio 1 x 1 (1944) citata (a nipponized bit of the old sixth avenue el.). Omenyje turimas Manhatano viršžeminis geležinkelis, kurio senus išardytus bėgius 1939 m. amerikiečiai kaip metalo laužą pardavė Japonijai, o ši, kaip manoma, panaudojo jį ginkluotei, vėliau nukreiptai prieš JAV laivyną, gaminti.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.