-ef-

Kas ateis į x renginį?

 

„O kada dirbti?“ – retoriškai klausia bičiulė, kai užsimenu apie renginį, į kurį einu ir kuriame galėtume pasimatyti, nes matytis šiaip sau jau beveik nebemadinga. Dabar susitinkama renginiuose, kur ir pabendraujama su bičiuliais, ir kartu aptariami bendri dalykiniai reikalai. O renginių – galybė, vykstančių realiai, virtualiai, o paskui dar atsirandančių medijose nuotraukų ir įrašų pavidalu. Tikrai – kaip spėti? Juk dauguma jų nemokami ir tikrai įdomūs. Ir ar spėja į juos statistinis lankytojas, kurį už marškinių į visas puses plėšo kultūrinių renginių organizatoriai, sirenų giesmėmis stengdamiesi privilioti būtent į savo uostą, nes tuo metu kažkas vyksta dar penkiuose.

Žiūriu vieno iš renginių fotografijas. Jose – x srities knygos pristatymas. Tyrinėju atėjusiuosius ir suprantu, kad nė vieno iš jų niekada nemačiau y srities knygų pristatymuose. Bendras vardiklis „knyga“ čia nereiškia absoliučiai nieko, o knygos tematika atidalina tas pačias kultūrininkų auditorijas kaip Damoklo kardas. Nėra ko pykti, nes y srities atstovų čia irgi nėra nė kvapo. Šiuo atveju tai nei gerai, nei blogai. Ta pati priežastis – kai laiko nėra ar kai tuo pačiu metu vyksta x ir y renginiai, geriau juk eiti į savo segmento renginius; taip ir padarau – einu. Sutinku visus tuos pačius y atstovus, jaučiuosi kaip šeimoje, jau daug kartų eskaluotame mielame giminių susitikime. Tikiu, taip jaučiasi ir x savajame. Bet įdomu, kurį renginį tą vakarą pasirinko statistinis kultūrinių renginių lankytojas, nepriklausantis nei x, nei y stovykloms? Mėginu surasti jį minioje fotografijose. Gal tai šis vaikinas su skrybėle? Bet jis lyg vieno iš x draugas. Ar dama su taškuota suknele? Bet ji vienos iš y bendradarbė.

Gana apie knygas. Vyksta paroda. Cha, beveik neateina nei x, nei y. Irgi nėra ko pykti: meno atstovų, – abstrakčiai įvardinkime juos z, – irgi matyti po du ar tris minėtuose x ir y renginiuose. Du ar trys lankytojai iš kito segmento jau yra laimėjimas. Net ir simbolinis kultūrinių burbulų susiliejimas džiugina, ir nesvarbu, jei z ateina pas x ir y irgi tik todėl, kad jie yra draugai.

Jei kultūrininkai – tai daug mažų hermetiškai užsidariusių burbulų, kurie dažnai nelabai besidomi vieni kitų veikla, juos vienija viena – troškimas pritraukti statistinį kultūrinių renginių lankytoją ir vartotoją. Bet kas jis?

Greičiausiai – nykstanti rūšis, beveik Godo, kuris gali ir neateiti.

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.