Eilės
●
už tavo nugaros
ledynai
ir viskas
ir nieko daugiau
baltos rankos
sunkūs žiedai
tau snigo
tau vėjas
per kaulus
ir kaklą
į žemę sugėręs
tavo balsą akis
pamiršau
ir viskas
ir nieko daugiau
●
gal dar likus
dėžutė iš Italijos
eilėraščių su likeriu
šalia kava
kubietiškas cigaras
langas į senamiestį
ir moteris nuoga
jai smilksta
tarp pirštų
gal tarp kojų
trečiam aukšte
vyrai myli vyrus
truputis saksofono
o ji tik stovi
ta moteris
iš likerio
nors imk
ir perkąsk ją
išgerk
Mutabor
įrašyk odoje
praleistą raidę
pernykštė dula
išburs man plaukus
iš saldymedžio šaknų
aš dar klausaus
pasakų malūnų
jie vis kartoja
mu-ta-bor
tik nesijuok
tik nesijuok
žmogus į žvėrį
žvėris į žmogų
sudėliok raides
vandenų žaltvyksles
aš pavirsiu
žodžiu stebuklingu
mu-ta-bor
tik nesijuok
tik nesijuok
žvėris žmogus
žmogus žvėris
nunešk į spaustuvę
gandrai supresuos
rankas lapais suriš
juoką įpins
mankurtu nebūsiu
kur saulė teka
tris kartus lenksiuos
ištarsiu
mu-ta-bor
ir pasakų miltais
nutūpsiu vitrinoje
žvėris į žmogų
tik tu nesijuok
kai dar nenorėjai būti upės keltininke
žiemop pasijunti
tokia maža
ir pasiilgsti vis tų išjautimų
kada gi vėl prisėsi ant suoliuko
kur gal sėdėjo Salomėja
ir braukė šepečiu per plaukus
dantýse įsikandusi segtuką
Slowdive – Crazy for You*
norėčiau parašyti
kažką gražaus apie meilę
bet neišeina, galvoje
vien šikantys balandžiai
egzistencinės krizės
vyno buteliai po lova
(viskas pagal Süskindo romaną)
rugsėjis, aš nuoga, sapne
išbėgu į balkoną, tu sakai
kad dievini mane, kad nesvarbu
aš patikiu, nes taip gražiai
skaitydavom knygas per Skype
ir patarimai dėl migrenos
kišenėse kaštonai, o ryte giedra
bananai su cinamonu, datulėm
ir kava, ir dar kartelį vynas
ir alus, tada galvojai, aš nėščia
ir glostei pilvą, laukei
aš tik norėjau parašyti
kažką gražaus apie meilę
* https://www.youtube.com/watch?v=KnyVSn_1D88
●
dieviškas taifūnas
pavirtęs į gražią japonų mergaitę
apsijuosusią juodu dirželiu
po dvidešimt pirmą amžių
išėjo rytą pasivaikščioti
ir nesugrįžo
poeta
na ką aš tau galiu pasakyt
gal kad noriu būt tikru
poetù?
tas kur mylis
su dvasiom
šmirinėja kažkur
bodhisatva bastūnas
upely kanojoj
pro Venecijos moterų
kojas
viso labo tik poetù
į suskirdusio grožio
vergystę
liūdesiui
atsišaukiu fragmentai
lietaus bėrimai languose
nelaukiu tavo sugrįžimo
tampu skeveldra vėlei vakare
pradrėkstas lūkestis ištrykšta
prisirpus graudulio uogà
aš tau sakau nelaukiu
eglišakiais per lūpas ir tada
krentu į glėbį dievui tėvui
sūnui krentu ir į tave
apmąžta srovės šaltalankiai
tik jais verkiau tik jais
patvino
čia
