GIEDRĖ TATARŪNAITĖ

Eilės

 

 

apie ką
mudu vakar
kalbėjom?

ak, menu
apšnekėjom metų laikus
taip gana banaliai
lyg nieko geresnio
nebuvo galvoj

ir kvapai
tavo balsas ramus
aš sakiau
kad nemėgstu žiemos

ar buvau nuobodi?
man baisu, kad buvau

ir nespėjau užklaust

bet niekai, nesvarbu
tavo balsas ramus

ir tyla
ir jauku

tavyje taip jauku

 

 

 

mūsų vakarai
truputį keisti
truputį liūdni
žodžiai į tylą
juokavai
bet viskas kažkaip
stebuklinga
o šiaip
jau savaitė
nėra apetito
sako, taip būna
kai

Taurimos Bunkutės piešinys

Taurimos Bunkutės piešinys

 

 

Refugium

 

mano smegenyse yra tokia palėpė
į kurią gali patekti siaurais mediniais laiptais
tuomet tavęs laukia prieškambaris, iškaltas
sunkiom raudonmedžio lentynom, prigrūstom
įvairiausių žodynų ir filosofijos knygų
(ten gali rasti Pascalį ar, pavyzdžiui, Sokratą)
tada dar vieni laiptai, šįkart spiraliniai
užkopus – vaikų literatūros skyrius

dažnai ten užklystu, vis ieškau
kažkokios knygos, kurios pavadinimo dabar jau
nebeprisimenu, o gal tiesiog nenoriu sakyti

 

 

maži košmarai

 

dažnai sapnuoju, kaip miršta tėtis
tai jis iškrenta pro langą
tai randu jį seno pastato

 

tualetuose, aštuntame aukšte
tai jo siela sklando kažkur apie

 

mūsų sode pašarvotą kūną
psichoanalizė turėtų ką pasakyti:
taip miršta senos asmenybės

 

struktūros, modeliai, įsitikinimai
tėvas tokia jau figūra

 

 

maži košmarai II

 

ir vėl namus
užliejo jūra
spėjom tik
užsitraukt užuolaidas
iš dilbių išaugo rankos
slapta būrėmės
kažką kalbėjom
apie britų empirizmą
man ausį laižė
juodas šuo

 

 

apie fetišus

 

vienas žmogus man sakė

kad aš turiu svetimų dienoraščių fetišą

gali būti

kad aš turiu svetimų dienoraščių fetišą

svetimų gyvenimų fetišą

vis bandau surasti

kas atlieptų manąjį

 

kaip Sylvia Plath rašė

myliu tuos

kurie panašūs į mane

o tai reiškia

kad nemyliu nieko

 

 

 

man sakė
eilėraštį reikia
auginti
nepamesti
neišmesti
tik gimusio
į šulinį
nenupjauti jam
kojų
neapsukti taip
kad pėdos žiūrėtų
į priešingą pusę
nesudeginti
neišprievartauti
neuždusinti
pagalve

 

 

 

skaityčiau tave

bet tu tokiom mažom

raidėm užrašytas

tavo stilius sunkus

ir kapotas

o gal kaip tik

lengvas ir gyvas

tavęs niekur nėra

bet tu viską girdi

tu electro ir jazz

French avangarde

tu kaip Borisas Vianas

ir man plaučiuos

užaugo

lelijos

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.