KASPARAS POCIUS

Nauja kaip mitologinis pasaulis Amerika

Šių metų sausį pasaulinėje politikoje žymi Jungtinių Valstijų vėliavos juostos ir žvaigždutės. Regis, tos šalies valdžiai ir žmonėms nebereikia jokių papildomų instrumentų norint ten vykstančiam politiniam procesui suteikti mitologinę išraišką. O mitas veikia ne tik mąstymą, bet ir pasąmonę, kolektyvinę ir individualią, įskiepija baimę ir agresiją, kursto peržengti įstatymus ir normas.

Į Donaldo Trumpo kadencijos pabaigą ir Joe Bideno valdymo pradžią galima žvelgti remiantis dviem mitais: Sigmundo Freudo aprašytu „Totemo ir tabu“ mitu (susibūrę sūnūs nužudo diktatorių tėvą ir įgyvendina visuomeninę sutartį) ir Sofoklio dramose atsispindinčiu karaliaus Oidipo mitu (pažeidęs kraujomaišos draudimą, Oidipas nužudo tėvą ir, pergulėjęs su motina, tampa karaliumi). Pirmąjį mitą galima laikyti politikos, antrąjį – moralės mitu.

Trumpo valdymo metai tapo išbandymu demokratijos lopšiu laikomai Amerikai – ar ši valstybė atlaikys tironą? Toteminis tėvas, nekenčiamas diktatorius iš šiuolaikinių subjektą ir biopolitinę galią neigiančių teorijų persikėlė į tikrovę, keldamas pavojų tiek įstatymo galiai ir laisvei, tiek pamatinėms šalyje nusistovėjusioms teisinėms demokratijos kategorijoms. Jo pažadai atkurti Amerikos didybę sukėlė nedidelę saujelę reakcingų dešiniųjų, kurie padėjo kelti sąmyšį visuomenėje tiek Trumpui valdant, tiek jam atsisakant palikti savo postą. Tarsi toteminis smurtautojas tėvas, jis praplėšė tikrovės uždangą, perspėdamas apie šiuolaikinio autoritarizmo galią, kuri kyla iš reakcingiausių visuomenės gaivalų, bet, akivaizdu, gali būti palaikoma ir tragiškos atmosferos Amerikos visuomenėje, socialinių problemų, kurios valdant jam toli gražu neišnyko.

Trumpą palaikę maištininkai, sausio 6-ąją nusiaubę Kapitolijų, nebuvo maištininkai prieš valstybę. Psichoanalitikas Toddas McGowanas tiek Trumpo, tiek jo gerbėjų elgesį sieja su tam tikra pasimėgavimo (jouissance) galimybe, kurią jiems teikia prisirišimas prie superego – simbolinės į pasąmonę įdiegiamos įstatymo, kuriuo vadovaujamasi, funkcijos. Kaip sakė vienas žymiausių psichoanalizės autoritetų Jacques’as Lacanas, bandydami paklusti įstatymui mes galime jį peržengti būtent jam pritardami ir puldami jį įgyvendinti. Įstatymas suvaržo subjekto galimybes iš išorės, o moralinis balsas – galbūt auklėjimo metu patirtos prievartos balsas, – versdamas mus tapti paklusnius „iš vidaus“, kuria teisuolišką pasimėgavimą, kuriuo remiasi visa reakcinga dešinioji politika. Kaip sako McGowanas, superego mūsų toli gražu nepaverčia moralesniais subjektais – priešingai, jis gali mus paversti nusikaltėliais. „Mus mušantys policijos pareigūnai, kankinimai kareivinėse, linčo teismai – visa tai liudija superego poveikį socialiniam bendrabūviui.“

Vadinamasis maištas Kapitolijuje, kaip ir visas Trumpo valdymas, parodė neribotos politinės galios tikrovę. Galbūt, jei toks diktatorius būtų sėdėjęs kitos šalies soste ir dar kenkęs kokiems nors svarbiems ekonominiams interesams, jis po maždaug metų būtų nuverstas nuo sosto, ir būtų iš pagrindų pakeista visa politinė sistema. Amerikoje buvo pasitenkinta simboliniais patobulinimais – Bideno inauguracija pradėjo nežinia ar ilgalaikį „įstatymo ir tvarkos“ periodą, netgi pasirašyta progresyvių įstatymų, kuriais bus bandomos spręsti socialinės ir aplinkosaugos problemos. Ir visgi čia vėl neapsieinama be to paties superego teikiamo pasimėgavimo. Jei Trumpo rėmėjai atlikdami moralių subjektų vaidmenį nusiaubė Kapitolijų, tai kodėl Bideno ir Kamalos Harris rėmėjai negalėtų nueiti karaliaus Oidipo keliu? To, kuris buvo laimingas tik tol, kol nenutuokė, kas jo laukia? Ar socialiniuose tinkluose džiūgaujantys ir besimėgaujantys naujieji įstatymo, tvarkos ir demokratų valdžios gerbėjai nenusivils, jei ta demokratinė valdžia, tarkim, pradės naujus karus ar vėl nusilenks Volstrito finansų banginių diktatui, jei po trumpo vilties laikotarpio vėl kils persekiojamų mažumų nepasitenkinimas? Ar nusivylimas netaps kartesnis nei euforijos saldumas?

Bet jei apsvaigimas laimėjus įstatymui ir tvarkai mus verčia įkaitais ir kuria mumyse tokį patį, nors ir besidedantį liberaliu superego, kaip būtų galima sugriauti tokią bjaurią mus iš vidaus represuojančią jėgą? McGowanas sako, kad įstatymui reikia tiesiog nepaklusti, abejoti jo tinkamumu ir jį be saiko laužyti – paradoksaliai tik taip galima išsaugoti liberalią atmosferą visuomenėje; kaip XX a. septintajame dešimtmetyje, kai Amerikos istoriją kūrė ne Vietnamo karas, o juodaodžių pasipriešinimas, antikariniai protestai ir Vudstokas.

Matyt, tokiu keliu teks eiti ir Amerikai – kol neatsiras stipresnių ir išties antioidipinių socialinių judėjimų. XX a. pabaigoje Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari Antioidipas tapo įvadu į nefašistinį gyvenimo būdą, per pastarąjį dešimtmetį pernelyg didelis pasitikėjimas socialiniais tinklais mus gali vėl grąžinti prie liberaliai konservatyvios šventeiviškos moralės, meilės galiai, narsicistinio savo įvaizdžio tobulinimo. Atgrasinti nuo autoritarinės fantazijos mes kuriame demokratinę fantaziją, kuri taip pat yra kiaurai ideologizuota, taip pat apriboja mūsų galimybes, jei įstatymo neįtvirtiname jam nepaklusdami. Galiausiai galime imti kovoti įsivaizduojamas kovas už tai, kad tarp mūsų savimylos kupinų ideologinių fantazijų ir socialinės simbolinės realybės griūtų visos sienos. Tapsime naujais Oidipais, primenančiais Dainių Gavenonį, atliekantį pagrindinį vaidmenį svarbiame Oskaro Koršunovo spektaklyje „Oidipas karalius“, kurio įrašas bus parodytas šį savaitgalį.

Taip, Sofoklio tragedijos nėra (vien) karališkosios tragedijos, tai mūsų pačių fantazijų kuriamos komedijos, galinčios paversti mus vienokio ar kitokio superego ir jo teikiamo pasimėgavimo įkaitais. Norėdami kovoti prieš ateities tironijas verčiau bandykime sugriauti įstatymo sankcionuotą superego savyje ir imkime konstruoti socialinę pasąmonę, kuri mums leistų ne tik murkdytis fantazijose, bet ir stebėti, kaip kinta realybė ir ar sutampa mūsų neretai be reikalo įsimylimos valdžios žodžiai ir veiksmai.

Tokia ta visada nauja kaip mitologinis pasaulis Amerika. Kaskart arčiau mūsų.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.