Poezijos vertimai
WILLIAM CARLOS WILLIAMS
(1883–1963)
Iš rinkinio „Rūgščios vynuogės: eilėraščių knyga“ (Sour Grapes: a Book of Poems, 1921)
Sausis
Aš vėl atsakau tribalsiams vėjams,
Pašaipiai švilpiantiems chromatines kvintas
Už mano lango:
Grokite garsiau.
Jums nieko neišeis. Kuo labiau
jūs daužotės mane kviesdami,
tuo labiau prie savo žodžių
palinkstu. Ir vėjas,
kaip anksčiau, tobulai vinguriuoja
savo pašaipią giesmę.
Iš rinkinio „Pavasaris ir visa kita“ (Spring and All, 1923)
Raudonas karutis
kiek daug priklauso
nuo
raudono
karučio
blizgančio lietaus
vandeniu
šalia baltų
viščiukų
Iš rinktinės The Collected Poems: Volume I, 1909–1939
Tik norėjau pasakyt
Kad suvalgiau
tas slyvas
kurios buvo
ledainėj
ir kurias
tu matyt
taupeisi
pusryčiams
Atleisk man
jos buvo skanios
tokios saldžios
ir tokios šaltos
Lyg ir daina
Lai angis tūno po
savo piktžole,
o žodžių rašymas
lai būna lėtas ir greitas, kirst
staigus, laukt tylus,
bemiegis
– metafora sulyginantis
žmones ir akmenis.
Kurk. (Idėjos tėra
tik daiktuos.) Išgalvok!
Uolaskėlė – mano gėlė,
skaldanti uolas.
Iš rinkinio „Breigelio paveikslai ir kiti eilėraščiai“ (Pictures from Brueghel and Other Poems, 1962)
Kraštovaizdis su Ikaro kritimu
Pasak Breigelio
krentant Ikarui
buvo pavasaris
valstietis arė
savo lauką
visi metų
gyviai prabudę
knyburiavo
šalia
pajūrys pamarys
buvo užsiėmęs
savim
prakaitavo saulėj
sutirpdžiusioj
sparnų vašką
slopus pūkšt
netoli kranto
liko
visai nepastebėtas
tai buvo
skęstantis Ikaras
Medžiotojai sniege
Žiema visam paveiksle
lediniai kalnai
antram plane sugrįžimas
iš medžioklės vakarėja
kairėj
kresni medžiotojai vedas
šunis atgalios smuklės
iškaba supas
ant lūžusių vyrių joje elnias
su krucifiksu tarp ragų šaltas
atšlaimas
kaip iššluotas tik didžiulis laužas
liepsnoja vėjy kurstomas
moteriškių susispietusių
aplink dešinėj už
gūbrio marguoja čiuožėjai
tapytojas Breigelis
visa tai apmatęs pasirinko
žiemos nudrožtą krūmokšnį
pirmajam plane
paveikslui užbaigti
Vertė Lanis Breilis
