Trys atviri prisipažinimai (su skyryba) ir trys egzistenciniai nuotykiai (beveik be skyrybos), taip pat epilogas (desertui) ir p. s. (kuris apskritai ne į temą)
Pirmasis atviras prisipažinimas
Ryte, kai jau stovėjau ūmai pabudusi ir rengiausi kažką pasakyti, man pardavė bilietą į filmą apie tai, ko nėra, bet kieno buvimą vis dėlto įmanoma nesunkiai įrodyti. Tai įvyko vienoje iš tų parduotuvių, kur galima nusipirkti viską, tačiau labai mažais kiekiais. Gaila, bet seansą leido atsiimti tiktai kekiniais pomidorais, kilniai, kaip savotišką kompensaciją man, penkių vaikų motinai, suteikdami galimybę šiek tiek ant jų patupėti. Žinoma, jei tik pajėgsiu įrodyti, kad esu didžiulė mėsinė musė.
Ilonos iš Vievio paaiškinimas
pirmasis egzistencinis nuotykis. übermensch
be prasmės sukti ratą
apie savo kvartalą
ir tikslų neturėti
ir niekuo netikėti
tik žybsėti ir burgzti
ir posūkį rodyti
niekada nesustoti
jo svajonių svajonė
kurioje jis gyvena
į kurią jis paniręs
lig menkiausios dalelės
savo kūno plieninio –
jo dvasia dyzelinė
Antrasis atviras prisipažinimas
Man taip kartais būna, kad ima patikti tam tikra mano kūno dalis, ir tai trunka kurį laiką – paprastai iki tol, kol staiga suvokiu, kad ta dalis netgi ne aš, o šiaip sau dalis. Tada ji mano vaizduotei ima ir naujai iškyla kaip padėta šalia manęs. Taip ir vyksta dalyba – išgalvoju kokią nors savo kūno dalį, kad po to ją atskirčiau, ir ji man nustotų patikti.
Iš kūno kultūros mokytojo D. K. pareiškimo policijai
antrasis egzistencinis nuotykis. stikliukai
visos padrikos mintys panašios
į garantiją tuštumos tuštumai
kad greit plėsis abi jos
ir suris viena antrą –
o stikliukai paliks ant staliukų
iš stikliukų bus viskas išgerta
ligi dugno į žarnų bedugnę –
kas išgerta virs bilietu mano
spirituotu į pokalbius ūžiančius
ir taps amžinu pokalbių pagrindu
kurio balsas jau niekad netyla –
pačiu pagrindu kalbančių būsenų
tų kur ima ir viską išaiškina –
net ne vieną o begalę kartų
Trečiasis atviras prisipažinimas. Apie alų ir tavo kraujagyslę (iš labai sentimentalios filologės laiško)
Kalbėjau tarsi iš niekur – iš savo tuštumo. Kalbėjau žodžiais, kurie iš alaus ir jo indų. Tavo kraujo indų raudonio. Neprisimenu pokalbio ir tave vos bepamenu. Man įstrigo tik tavo kraujagyslė. Ji išrodė išties įspūdingai. Dar vis noriu į ją pasigilinti, kad patirčiau iš naujo.
Tavo Šatrijos Ragana
trečiasis egzistencinis nuotykis. * (žvaigždutė)
man patiko baristos pasiūlymas
ji siūlė „ką nors prie kavos?“
lyg siūlytų visišką staigmeną
tam tikrą malonią nesąmonę –
tarsi siūlytų savo akis įsakmias
savo burną pravertą
išsišovusius skruostus
ir smakro duobutę;
o vėliau kiek labiau įsidrąsinus
savo tiesiąją žarną
susipynusius organų kamuolius
savo skrandžio turinio pynę
ir mažus papukus viršuje
arčiau mūsų paviršiaus pasaulio –
juos lyg kelrodžius galimo tęsinio
ir leidimo keliauti gilyn;
o jos nosis virpėjo ir plėtėsi
kaip kad plečiasi dėmės saulėtos
debesuoto dangaus dangoje –
ji kabojo kažkaip atskirai
Epilogas. Maldavimas
Meldžiu įrengti desertų krautuvę Kaune, stambiaplokščių namų rajone. Ji turėtų būti rūsy, į kurį žengdama apsiversčiau, apsivertusi – susitrenkčiau, susitrenkus tamsoj – apsiverkčiau. Tik tada nėriniuota, bet kartu treniruota ranka man galėtų atskelt plytų torto. Plytų torto gardaus.
Ponia Danutė
p. s. (keturi pagaliukai)
I.
kaip gerai kaip blogai –
myli tu Vikipediją
o jinai tavęs ne
II.
„aš per dievo kūno šventę
ligi kaulų išsirengsiu
užkliudysiu stipriai varpą“
klebonas jonas
III.
šunelis naršė po pievą
šunelis gūglino maistą
norėjau nutrūkt kaip šunelis
bet įveikė virusas
IIII.
liūdnos mergaitės geria degtinę
linksmos mergaitės suka suktinę –
na o berniukai ir vieną ir kitą –
tai baisiai sudirgę berniukai