Trys atviri prisipažinimai (su skyryba) ir trys egzistenciniai nuotykiai (beveik be skyrybos), taip pat epilogas (desertui) ir p. s. (kuris apskritai ne į temą)

 

Pirmasis atviras prisipažinimas

 

Ryte, kai jau stovėjau ūmai pabudusi ir rengiausi kažką pasakyti, man pardavė bilietą į filmą apie tai, ko nėra, bet kieno buvimą vis dėlto įmanoma nesunkiai įrodyti. Tai įvyko vienoje iš tų parduotuvių, kur galima nusipirkti viską, tačiau labai mažais kiekiais. Gaila, bet seansą leido atsiimti tiktai kekiniais pomidorais, kilniai, kaip savotišką kompensaciją man, penkių vaikų motinai, suteikdami galimybę šiek tiek ant jų patupėti. Žinoma, jei tik pajėgsiu įrodyti, kad esu didžiulė mėsinė musė.

 

Ilonos iš Vievio paaiškinimas

 

 

pirmasis egzistencinis nuotykis. übermensch

 

be prasmės sukti ratą

apie savo kvartalą

ir tikslų neturėti

ir niekuo netikėti

tik žybsėti ir burgzti

ir posūkį rodyti

niekada nesustoti

jo svajonių svajonė

kurioje jis gyvena

į kurią jis paniręs

lig menkiausios dalelės

savo kūno plieninio –

 

jo dvasia dyzelinė

 

 

Antrasis atviras prisipažinimas

 

Man taip kartais būna, kad ima patikti tam tikra mano kūno dalis, ir tai trunka kurį laiką – paprastai iki tol, kol staiga suvokiu, kad ta dalis netgi ne aš, o šiaip sau dalis. Tada ji mano vaizduotei ima ir naujai iškyla kaip padėta šalia manęs. Taip ir vyksta dalyba – išgalvoju kokią nors savo kūno dalį, kad po to ją atskirčiau, ir ji man nustotų patikti.

 

Iš kūno kultūros mokytojo D. K. pareiškimo policijai

 

 

antrasis egzistencinis nuotykis. stikliukai

 

visos padrikos mintys panašios

į garantiją tuštumos tuštumai

kad greit plėsis abi jos

ir suris viena antrą –

 

o stikliukai paliks ant staliukų

iš stikliukų bus viskas išgerta

ligi dugno į žarnų bedugnę –

 

kas išgerta virs bilietu mano

spirituotu į pokalbius ūžiančius

ir taps amžinu pokalbių pagrindu

kurio balsas jau niekad netyla –

 

pačiu pagrindu kalbančių būsenų

tų kur ima ir viską išaiškina –

net ne vieną o begalę kartų

 

 

Trečiasis atviras prisipažinimas. Apie alų ir tavo kraujagyslę (iš labai sentimentalios filologės laiško)

 

Kalbėjau tarsi iš niekur – iš savo tuštumo. Kalbėjau žodžiais, kurie iš alaus ir jo indų. Tavo kraujo indų raudonio. Neprisimenu pokalbio ir tave vos bepamenu. Man įstrigo tik tavo kraujagyslė. Ji išrodė išties įspūdingai. Dar vis noriu į ją pasigilinti, kad patirčiau iš naujo.

 

Tavo Šatrijos Ragana

 

 

 

trečiasis egzistencinis nuotykis. * (žvaigždutė)

 

man patiko baristos pasiūlymas

ji siūlė „ką nors prie kavos?“

lyg siūlytų visišką staigmeną

tam tikrą malonią nesąmonę –

tarsi siūlytų savo akis įsakmias

savo burną pravertą

išsišovusius skruostus

ir smakro duobutę;

o vėliau kiek labiau įsidrąsinus

savo tiesiąją žarną

susipynusius organų kamuolius

savo skrandžio turinio pynę

ir mažus papukus viršuje

arčiau mūsų paviršiaus pasaulio –

juos lyg kelrodžius galimo tęsinio

ir leidimo keliauti gilyn;

o jos nosis virpėjo ir plėtėsi

kaip kad plečiasi dėmės saulėtos

debesuoto dangaus dangoje –

 

ji kabojo kažkaip atskirai

 

 

Epilogas. Maldavimas

 

Meldžiu įrengti desertų krautuvę Kaune, stambiaplokščių namų rajone. Ji turėtų būti rūsy, į kurį žengdama apsiversčiau, apsivertusi – susitrenkčiau, susitrenkus tamsoj – apsiverkčiau. Tik tada nėriniuota, bet kartu treniruota ranka man galėtų atskelt plytų torto. Plytų torto gardaus.

 

Ponia Danutė

 

 

p. s. (keturi pagaliukai)

 

I.

 

kaip gerai kaip blogai –

myli tu Vikipediją

o jinai tavęs ne

 

II.

 

„aš per dievo kūno šventę

ligi kaulų išsirengsiu

užkliudysiu stipriai varpą“

 

klebonas jonas

 

III.

 

šunelis naršė po pievą

šunelis gūglino maistą

norėjau nutrūkt kaip šunelis

bet įveikė virusas

 

IIII.

 

liūdnos mergaitės geria degtinę

linksmos mergaitės suka suktinę –

 

na o berniukai ir vieną ir kitą –

tai baisiai sudirgę berniukai