LIDIJA ŠIMKUTĖ

Eilėraščiai

Žydinti saulė

 

Iš tavo balso
Išskridęs mėlynas paukštis
Blaškosi aklais sparnais
Ir ieško mūsų medžio.

 

Alfonsas Nyka-Niliūnas

 

ŽODŽIAI MIKČIOJA

sakinį
 
laukia ties
pražūties
riba
 
kur susitinka
viskas ir niekas

 

 

Dovilės Bagdonaitės piešinys

Dovilės Bagdonaitės piešinys

GYVENAM SAVO ODOJE

nuryjame mintis
rausiamės požemio karalystėje
norėdami praskleisti sielos žiedą
klausomės savo paslėptos saulės
žydinčio kauksmo
 
atsibundu nuo tavo alsavimo
sapnų baltose vaivorykštėse
juntu kaip tavo pirštai
paliečia vasaros dvelksmą

 

 

KAD IR KAS

nukrenta pakely
tu išlieki
El Greco sapne
 
tam tikrų valandų kvapas
skverbiasi į mano odos poras
 
niekas neprivers
užmiršti

 

 

KADAISE

apleistame name
gyveno žmonės
 
langus dengia
pageltę laikraščiai
plokštės gabalais
užkaltos lentos
 
vijoklių raizginys
audžia savo pasaką
ir klausosi
 
kniaukia katės
inkščia šunys
keikiasi girtuokliai

 

 

MIGLA

įsitvėrė ežero
 
ant vandens medžiai
tiesia šešėlius
 
žemės langai
atveria langines dangui
 
Kančelio „Tremtis“*
krenta į garso gelmes
 

* Gijos Kančelio kompozicija.

 

 

DRUSKA

ant mano krūtinės
 
smėlis
tarp kriauklių

 

 

BANGOS SPERMA

ant sužalotos
medienos

 

 

MIRĘ PERGAMENTAI

virsta
Raudonąja jūra
 
kažkas skaito
negyvėlių vardus

 

 

ROJAUS PAUKŠČIAI*

pamerkti krištole
pasviro į sieną
stiebiasi į lubas
atrodo tokie abejingi
 
kiti žiedai spokso pro
Leabrook Drive namų langą
į upelio pakrantės
eukaliptus ir alyvmedžius
vasarą teikiančius pavėsį
 
medžiuos pasklidusios paukščių trelės
sveikina žydinčią saulę

 

* Egzotiškos gėlės ilgais stiebais.

 

 

MAGNOLIJOS MIRKSNIS

pasinėręs į tamsą
užmigdo atmintį
dainuodamas pasaulio bangas
virš vandenyno
 
užmiršau užmiršti
liūtį kuri tave permerkė
 
kaip išlaikyti
saulę ir tylą mumyse

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.