Parnidžio kopa
Jūrinių erelių plunksnomis kutenama smėlio leidykla, žuvims karolius mezgantys autoriai, kavos pripliurpę ir banguotomis lubomis vaikštantys vertėjai, o kur dar banguotosios papūgėlės ir ant kelių tupintis, sočiai prisirijęs ir keistus kvapus leidžiantis katinas.
Popierinės kregždės, tačiau daug labiau tinka jūriniai ereliai, kurių pats nesi matęs, bet daugsyk pasakojęs turistams, vesdamas ekskursijas palei Parnidžio kopą, netgi siūlydamas masyvius žiūronus smalsesniesiems: „Žiūrėkite, ten du maži taškeliai ant didžiausios kalvos, matote, ten jūrinių erelių pora, pasisekė juos pamatyti drauge, matyt, peri, o gal ilsisi arba tyko pilkapelių.“ Pajunti turistų susidomėjimą leidžiant per rankas masyvius žiūronus karštą dieną, ypač kai laivo „Lana“ kapitonas teikiasi pavaišinti vokiečių turistus stikleliu skaidriosios, atveriančios ypatingas vizijas. Žinoma, lengva ir pačiam patikėti tais taškeliais ant kopos smaigalio, ypač kokiam turistui su Dancigo kirpimo ūsais nusistebėjus: „Išties, tai jūriniai ereliai!..“ Tuomet žiūronai įgauna didesnę paklausą ir leidimo per rankas greitį. („O gal galima kaip nors sukombinuoti jūrinių erelių autografus…“ – pagalvoji.)
Paprasta atkreipti dėmesį į užrašą „Vaikščioti draudžiama“ kopos papėdėje, dargi burbuliuoti tylomis ant turistų srovių, plūstančių pro tą užrašą, žinant, kad kiekviena grupelė nustumia žemyn po toną smėlio, kvarcinio smėlio, jei ne po toną, tai bent po varlinį hektorioną, ir rašant „varlinis hektorionas“ gauti nuo katino per žandą, matyt, už jam nežinomą matavimo vienetą.
Dar paprasčiau numesti katiną nuo kelių, gerai dar, kad nesubraižė veido pasilenkus, tokiu būdu palikdamas brėžį savaitei – „jis pilstosi žodžiais, jis melagis“, labai lengva atsisukti ir matyti katiną, iš pirmo žvilgsnio nieko bendro neturintį su jūriniais ereliais, gal tik uodegą, – matyti katiną, kiūtinantį iki tualeto, iki savo žalios dėžutės, išklotos „Iki“ parduotuvės reklamomis, žinant, kad jis dabar pakėlęs uodegą virš rusiško brendžio reklamos ir akcinių apelsinų bei ramunėlių kremo rankoms, žinant, kad už minutės atlėks man ant kelių, tas kniaukiantis jūrinių erelių Dzeusas, užšoks ir skleis apvirškintų Baltijos žuvų kvapą, neturintį daug bendro su smėlio leidykla, gal tik šiek tiek su bangų lūžiais – ribą joms pereinant tarp dviejų terpių, suraibuliavus paviršiams…
Ganėtinai lengva siūlyti „Baltoms lankoms“ orbitinių dalelių judėjimą ar menamos leidyklos vardą kaip atskirą liniją, tikintis, kad bus atkreiptas dėmesys į jūrinius erelius ar į Parnidžio kopos nuotrauką, darytą prieš dvidešimt metų, kai aiškiai matosi pokyčiai ir liniuotė liudija 2,5 centimetro slinktis ir nykimą, tačiau nė vienam valstybinėje ministerijoje dėl to nesloguojančiam, jau nekalbant apie čiaudulį.
Nesudėtinga matyti kopa besileidžiančius du vaikus, Kuršių nerijos terjerę ir moterį šieno spalvos plaukais, žinant, kad jie vietiniai, jiems galima. Atmintyje įsirėžusiame vaizde regimi vaiko surinkti eksponatai iš klajonių po Tylos slėnį. Antai šovinio tūta ir dvi stiklo šukelės bei plunksna – jie visi padėti į namų muziejų „Kuršių nerijos pąslaptys“. Dabar katinas vėl trenkia man per veidą už gramatinę klaidą, tačiau jis juk nežino, kad bilietai užrašyti vaiko ranka, ir negali atsiprašyti, mano katinas vakar nukirptais nagais dabar dėmesingai besilaižantis letenėles, patsai nudrengtas ant grindų.
Lengva įsivaizduoti buriavimo mokyklą prie marių, nepriekaištingai besilaikantį skliaute mėnulį, retkarčiais prašliuožiant debesims ir suraibuliuojant keliems Kopų gatvės namams su kiemu, kuriame kepami šašlykai ir nušienautos pievos, orūs ir prisikvėpavę jodo vietiniai, ramūs, ramūs turistai ar – dar švelniau vadinami – poilsiautojai.
Ištrinti kopą, tegu traukia katės hagiografiškumus, įgijus Vilnelės antino pasą, išduodamą prie Bernardinų sodo šachmatų stalo septynioliktą valandą trečią kas trečio mėnesio dieną, vadinasi, kas ketvirtį, keturis kartus per metus…
Ramiau, neva. Jauti, atvažiavo miego karietos, atsidaro durys…
P. S. Nepamiršti kaimynei palikti raktą nuo buto su katinu.
P. P. S. Jau tuoj tuoj miegosi, užknarksi, jei pavyks, ir greitai kelsies, bet kaipgi – Kvarcinio Smėlio Kupoliškos, Žvaigždiškos, Paraboliškos Formos Ir Marios, Saulei Šaunant Į Viršų, Kambro Laikotarpio Gyvastis, Panteriniai Chameleonai Ir Dryžuoti Marškiniai, Poilsiautojai, Jūra, Saulei Leidžiantis, Kuprinė, Svogūnų Lupimas, Adresatai, Jūriniai Ereliai, Pašto Ženklai Su…
