LiteratūraKnygos
Kipšiukas kalbos namuose
Prieš atsiversdama „Pravardes“ ilgai tyrinėjau viršelį. Dailininko knygos viršelį. Dauguma Leonardo Gutausko knygų išsiskiria vizualiniais sprendimais, net ir sunkmečiu leistos „Vilko dantų karolių“ serijos neprarado estetinio orumo. Sunku būtų įsivaizduoti dailininką, nekreipiantį dėmesio, kaip atrodo jo knyga.
Frankenšteinas Bagdade, arba Tikrojo monstro beieškant
„Frankenšteinas Bagdade“ yra nevienareikšmis ir sudėtingas romanas, kuris priverčia galvoti ir abejoti. O kaip tik galvoti mes dažnai nenorime.
Įsivaizduoju, vadinasi, esu
Kiek pasikartodami pateiksime glaustą Saboliaus traktato pagrindinį argumentą: Vakarų filosofijos tradicijoje vyravo vaizdo metafizika, kai vaizdas laikomas blyškia ir nepatikima vaizduotės objektų kopija, liudijančia degradavusią tikrovę. Tokie vertinimai kyla iš to, kad pasaulio objektai yra pranašesni už sąmonės procesus.
Atvirai apie tiesos ir melo giminystę
Simpatijas atvirumui Barnesas bene aiškiausiai deklaravo romane „Gyvenimo lygmenys“, kuriame, laviruodamas tarp fikcijos ir išpažinties, ryžosi kalbėti apie žmonos netektį. [...] Romanas „Kalbant atvirai“ ‒ jokia išimtis.
Kūniškumas ir nuosprendis (poezijai) Dovilės Kuzminskaitės „Obsesijose“
Viena iš išryškėjusių rinkinio temų – santykis tarp poezijos ir poetų, atveriantis išties nenaują klausimą (kuris ne itin originaliai gvildenamas) apie poezijos kūrimo meną: ar poezija yra kalbos kalinė, ar ji (gal) pranoksta kalbą?
Ištrūkę demonai ir kiti malonumai
Taigi, ne tik vaikams, įdomu skaityti ir kai triskart ar gerokai daugiau nei 12 metų. Tiesa, iš pradžių tekstą ir rašymo manierą reikia prisipratinti.
Paskanda
Kūrybinis Lovecrafto palikimas milžiniškas – keli šimtai kūrinių. Skaitytojui telieka spėlioti, kodėl būtent šie Lovecrafto kūriniai į lietuvišką rinktinę pakliuvo, o kiti nebuvo įtraukti. Apsakymų („Dagonas“, „Skalikas“, „Pikmeno modelis“, „Spalva iš kosmoso“) temos įvairesnės, pasakojama apie išnirusį iš vandenyno gelmių sausumos masyvą, kapų plėšimus, rūsyje įrengtą dailininko studiją ir kurmius primenantį repečkojimo garsą ar į ūkininko kiemą nukritusį meteoritą.…
Literatūriškai pasekti save – nesuramdytą
Austės Giedros debiutinė prozos knyga „Siera“ – tai klajonių knyga. Jei ir klejojama – tai į tašką. Iš taškų susideda centrai. Ir paraštės. Iniciacijų knyga. Emigracijos dienoraštis be konkrečių datų, praaugantis emigracijos dienoraščio žanrą. Jaunos protagonistės klajonės po išorės šalis ir vidaus miestus.
„Google“, Irano poezija ir ledo ritulininko romanas
Negalėsime atnaujinti Homo sapiens arba pakeisti jo naujesne Homo deus versija. Kai kurias knygas verta skaityti vien dėl to, kad mes patys labiau suprastume ir išsiaiškintume, ką manome vienu ar kitu klausimu.
Emigrantų kryžiaus keliai ir kiti nutikimai
Nemėgstu vadinamosios emigrantų literatūros. Kaip didžiausius savo nuopelnus jie aprašinėja visa, ką jiems teko patirti: vargą, alkį, skurdą, išnaudojimą. Tai normali iniciacija į suaugusiųjų pasaulį, kuri turėtų būti įdomi tik jiems patiems: panašius vargus yra vargę visi, ir nieko čia ypatingo.
