ReligijaLaiku ir nelaiku

Postilės Senojo Testamento temomis.

Autoriai:
Aušra Pažėraitė,
Julius Sasnauskas.

JULIUS SASNAUSKAS

Atlaidų Dievas

Lygiai mėnuo, turbūt labai simboliškai, Juodojo kaspino dieną skiria nuo lietuviškos Holokausto dienos. Rugsėjo 23-iąją uždarytas Vilniaus getas, o tai buvo galas jo išlikusiems gyventojams. Paneriai arba koncentracijos stovykla. Abi tos datos primins ir primins, jog prisidirbta. Ne tik visų okupantų, bet ir mūsų pačių, iš abiejų pusių, bailiai, begėdiškai.

JULIUS SASNAUSKAS

Pakeliui į sidabrinį kalną

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! – linksmai šūktelėjo sesuo vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Po kojomis granitiniam Adomui Mickevičiui, rugpjūčio 23-iąją, kai buvo minima Juodojo kaspino diena ir ano lemtingai nesankcionuoto mitingo jubiliejus.

JULIUS SASNAUSKAS

Atsisveikinimai

Dėl to viso graudumo, kad Mergelė Marija mus palieka, kad pabėga gandrai ir vasara, kad išeinama iš tėvynės ar iš pasaulio, yra viena maža paguoda: anksčiau turėjo kas nors būti. Kad atsisveikinant diltų, eitų liesyn ranka, prieš tai negana tik šiaip paprasto labas.

JULIUS SASNAUSKAS

Viešpaties vasara

Šiemet man dingtelėjo, kad bažnytinė vasara (ar vasaros Bažnyčia, tėvo Saulaičio terminu) labai panaši į tai, kas dėdavosi anuo metu antitarybinio pogrindžio baruose. Pusė parapijiečių išsilaksto vasaroti. Tuzinas chorų, nenutildomai dūzgusių per kiekvienas mišias, dabar lyg užkerėti netenka žado…

JULIUS SASNAUSKAS

Zylės sezonas

Kai laukiu dabar savo zylės, sielovados ir dvasingumo neišsižadu. Jei ir negiedosime kartu Aukščiausiojo garbei, vis tiek tai jis viską maloningai dėlioja ir tvarko pagal savo planą. Suveda ir suriša. Dar yra prisakęs mokytis mums laisvumo ir lengvumo iš dangaus sparnuočių.

JULIUS SASNAUSKAS

Beatifikacija

Moteris: Tiek metų prasėdėjot kalėjime.
Arkivyskupas: Ką padarysi.
Moteris: Kaip į Ameriką buvot išvažiavęs, reikėjo pasilikti.
Arkivyskupas: Aha, jie labai kvietė, bet aš nenorėjau.
JULIUS SASNAUSKAS

Dangun iškeliavusiojo palikimas

Anądien „Forum Cinemas Vingis“ salėje žiūrėjome, kartu su visa katalikiška grietinėle, filmo „Audrys“ premjerą. Taip trumpai drūtai vadinamas filmo herojus kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Ryškūs kardinoliško purpuro atšvaitai išsyk užlieja ekraną, bet paskui pamažėliais atsiskleidžia, rodyte parodoma, kas yra Audrys ir kodėl šį kartą galima, net reikia – tik Audrys. Filme kardinolas ne vien meldžiasi ar laiko mišias priešais stebuklingą…

JULIUS SASNAUSKAS

Laiškai iš pašto, kurio nėra

Jei ateityje Bažnyčios laukia atgimimas, tai bus kažin kas panašaus: meilumo ir švelnumo srautai, ašarų dovana, grožio kelias, kurio vis šaukiasi popiežius Pranciškus. Procesijos, litanijos, graudūs verksmai. Kasmet iš naujo sakau sau, kad nepraleisiu gegužinių pamaldų, kad nieko nėra saldžiau, naudingiau sielai. Tik ir vėl, deja, netesiu, viskas būna iš tolo, vangiai, ne taip, kaip reikėtų. Kodėl neklausau sielos?

JULIUS SASNAUSKAS

Jėzus, kurio nesuklijuosi

Sudužo gipsinė Jėzaus statulėlė. Prieš tai ji stypsojo sendaikčių paviljone Vakarų Europoje ir buvo išvaduota už keturiolika eurų. Sakau sau – pažaisime. Thomui Mertonui gipsinės šventųjų figūros buvo iškreipto kulto ir prasto katalikiško skonio įsikūnijimas. Kažkada man atrodė įtikinama, bet kodėl dabar nepasiginčijus?

JULIUS SASNAUSKAS

Širdies (ne)pakankamumas

Tarp visų kitų mįslingų, dažniausiai kitakalbių, medicininių ištarmių esu gavęs ir vieną grynai lietuvišką. „O kaip jūsų širdies nepakankamumas?“ – pasiteiravo maloni, žydinti gydytoja, apžiūrėjusi peties sąnarį ir vartydama poliklinikos popierius. Ne bėdų turgus, pamanau, taigi kuo nuolankiausiai mekenu: „Gerai.“ Į galvą lenda visokios istorijos ir palyginimai. Tą diagnozę buvo pamėgusi tarybinių konclagerių administracija. Nusibaigia kalinys nuo bado ar kruvino…