ReligijaLaiku ir nelaiku

Postilės Senojo Testamento temomis.

Autoriai:
Aušra Pažėraitė,
Julius Sasnauskas.

JULIUS SASNAUSKAS

Velykų laboratorijoje

Vilkpėdėje ant kažkokių sandėlių ar garažų iš tolo šviečia užrašas, parodijuojantis lenkišką Vilniaus vardo formą. Žodis Wil-No storai perbrauktas ir pakeistas kitu: Wil-Yes. Kai tik važiuoju pro šalį, nežinia kodėl šmėkšteli mintyse Jėzaus figūra. Aišku, kad tikėjimas – tai daugybė yes Jėzaus pusėn. Nuolatinis kalenimas to vienintelio žodžio.

JULIUS SASNAUSKAS

Užkariautojas

Garsi bardė ir pacifistė Joana Baez, aplankiusi Getsemanę ir supratusi, kas vyksta, pareiškė: meilės apsėstas Mertonas atrodęs jai giliausio žmogiškumo išraiška. Ji dar nežinojo, kad jos baladė „Silver Dagger“ buvo abiejų įsimylėjėlių himnas.

JULIUS SASNAUSKAS

Pro graudžius verksmus

Paradoksas, bet religinė kalba, kurią išgirsta mūsų laikų žmogus, vis labiau tolsta nuo šio pasaulio gudrybių ir joms giminingų bažnytinių praktikų. Tai nėra polinkis į radikalizmą ar fundamentalizmą, bet tikras dvasinių dalykų alkis ir dvasinė nuojauta, paslaptingasis sensus fidei.

JULIUS SASNAUSKAS

Dulce et decorum

  Gal pasiekus tam tikrą amžių, Vasario 16-osios ir visų lietuviškų įvykių ano amžiaus pradžioje, ir turbūt apskritai patriotizmo, man nebus be Maironio. Sakyk ką nori, šaipykis, bet tai tiesa. Jeigu verta iš viso dainuoti apie tėvynę, tai niekas kitas mums taip jos neišdainavo. Keliolika „Pavasario balsų“ leidimų – ne vien iš pagarbos klasikui ar kad leidėjai ir pardavėjai užsidirbtų.…

JULIUS SASNAUSKAS

Dėl nemirtingos sielos

  Kol tęsiasi švenčių sezonas, kunigai išbando devynis amatus. Žinoma, pirmiausia jie – visų iškilmių maršalkos, profesionalai. Kalėdų seneliai ir Velykų bobutės. Koncertų ir vaidinimų rengėjai, atlikėjai, žavingi konferansjė. Bažnytinių dekoracijų inžinieriai. Nesyk švenčių proga buvau aistringai įsitraukęs į kulinariją bei konditeriją. Kunigai reklamuoja šventinius maratonus, patys juose bėga. Jei minėtum naująją evangelizaciją, tai ji čia vykdoma tikrai plačia vaga.…

JULIUS SASNAUSKAS

Ko alkstam ir trokštam

Bažnyčiai būtų pats laikas imtis juodo kasdienio darbo karo lauko ligoninėje. Senas kunigas jėzuitas, užkalbinęs sykį mieste ir pagyręs įdomias radijo laidas, homilijų tekstus, pabaigoje linkėjo, kad Bažnyčioje atsirastų daugiau veiksmo.

JULIUS SASNAUSKAS

Viešpats su mumis

Bet žodžiai vaikas ir vaikystė bus patys brangiausi ir svarbiausi, kol švęsime Kalėdas. Kurdamas Jėzaus gimimo istoriją, evangelistas Lukas ant kelių buvo pasisodinęs mažą vaikelį ir jam pirmajam skyrė savo fantastišką pasakojimą, kurio nepralenks jokios kitos šio pasaulio pasakos.

JULIUS SASNAUSKAS

Du ir trys viename

Kita nuostabi advento motina, vyresnioji, prie sūnaus lovos išbudėjo dvidešimt metų, jam taip ir nenubudus. Sakė niekada nebuvusi tokia artima savo vaikui, kaip tais budėjimo metais. Dabar jau abu palydėti į kapus. Neatsakiau sau į klausimą, ar galima Kristaus laukimą, gūdų ir nesuvokiamą, pakeisti štai tokiais dalykais, gal dar mažesniais, paprastesniais.

JULIUS SASNAUSKAS

Anoj pusėj (bet ko)

Bet štai stebuklas: juo didyn tas neatitikimas tarp švelnaus, svajingo atvaizdo, droviai nuleistų Madonos akių ir to, kas dedasi aplinkui, juo labiau ana tikrovė stulbina, erzina, įtraukia į savo pinkles atsitiktinį praeivį, to nenorintį ir tam nepasiruošusį. Ar kartais nebus tai didysis mūsų laikų paradoksas?

JULIUS SASNAUSKAS

Kas bus prie rojaus vartų?

Belsti, nuolankiai, kantriai ar kitąsyk – su trenksmu, lyg paklaikus, į uždarus vartus, tik jau ne mums priklausančioje teritorijoje, yra ir didžioji Vėlinių tradicijos prasmė. Knock-knock-knockin’ on heaven’s door, – neskubriai ringuoja savo liūdną Vėlinių himną nobelistas Bobas Dylanas.