Religija

NORA KIRKHAM

Postsekuliarus smalsulys Sally Rooney romane „Gražus pasauli, kurgi tu“

Šiame romane Rooney pristato savo pirmą „santūrų“ katalikišką personažą: Saimonas yra išvaizdus vyriškis, Eilinos romantinių jausmų objektas, išpažįstantis progresyvią tikėjimo formą.

-js-

Turėtų būti

Ši Kristaus prisikėlimo scena, pavadinta Resurgam, yra kalendorinė dėl kitos priežasties. Aplinkui tuos kelis praėjusius mėnesius per daug buvo įsisukusi mirtis. Nereikia nė karo. Cvakteli trumpai telefonas, ir vėl laidotuvės. Trink netrynęs – nepalengvės.

-js-

Neužmiršiu!

Tam tikra prasme Vilniaus krašto klausimas dvidešimt metų ir pas mus, ir kitur Europoje buvo tarsi lakmuso popierėlis: pasakyk, kam priklauso ta teritorija, ir bus aišku, kas tu esi. Lygiai kaip dabar Krymo pusiasalis.

-js-

Likimai

Šiaip kiekviena katalikiška bažnytėlė, atsiradusi kur nors Sibire ar panašiai, dvelkia šiluma ir romantika. Žinai, kokia tai buvo paguoda žmonėms, netekusiems namų ir įprasto gyvenimo. Net po daugelio metų, kai tos bažnytėlės jau buvo tapusios griuvėsiais ar perdirbtos į sporto sales bei parašiutininkų klubus, šalia jų norėjosi klauptis.

-js-

Klausykla ir gyvenimas

Esu anksčiau matęs ne vieną panašų spaudinį, išpažinties kortelę, XVIII ir XIX amžiaus, lotynų ir lenkų kalba. Ši – pirmoji lietuviška ir pirmąsyk su numeriu. Niekur neteko skaityti, kaip jos funkcionavo ir kam jų apskritai reikėjo. Nejaugi kiekvienas, gavęs nuodėmių išrišimą ir traukdamasis nuo klausyklos, dar gaudavo į delną pažymėjimą? Parsinešti namo kaip prisiminimą, bažnytinį suvenyrą?

-js-

Maistas ir Išganytojas

  Nuotraukos kitoje pusėje vokiškai užrašyta – Wilna. Taigi Antrojo pasaulinio karo metų kadras. Vokiečių kariškio fotografuota pro pravirą automobilio langą, matosi ir vairuotojo veidrodėlis. Man smalsu, kuri čia Vilniaus vieta, bet iš pirmo žvilgsnio negaliu nustatyti. Nepadeda nė atspindys veidrodėlyje. Lyg būtų panašu į Pilies ar Dominikonų gatvę. Gal kas nors atpažins. „Maisto“ tinklo parduotuvių mieste buvo keliolika ar…

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Gavėnia, sekant kun. Richardo Rohro OFM pėdomis

Nemažą gavėnios dalį praleidau skaitydama amerikiečio pranciškono Richardo Rohro knygą „Visuotinis Kristus“ ir klausydamasi jo pamokslų, kurių įrašus tinklalaidės pavidalu galima rasti Veiksmo ir kontempliacijos centro (The Center for Action and Contemplation) interneto svetainėje.

-js-

Pasimatymas

Susiradau šį kryžių ir naujajame Vinco Svirskio albume. Buvo pastatytas XIX amžiaus pabaigoje Surviliškio bažnyčios šventoriuje. Tarp išlikusių Svirskio kūrinių jo nematyti, išskyrus vieną fragmentą. Nežinia, pats sunyko ar tarybiniai buldozeriai pasidarbavo. Didžioji dalis Svirskio kryžių bei koplytstulpių dabar tik nuotraukose.

-js-

Paminklų siaubas ir linksmybės

Ukrainiečiai visus savo turėtus leninus iškrapštė po Krymo aneksijos. Paskui, prasidėjus Rusijos puolimui, virto ir kiti tautų draugystės bei komunizmo pergalių monumentai. Kova su paminklais tiek ten, tiek kitur pasaulyje kai kam atrodo nereikšminga, gal panaši į kovą su vėjo malūnais ar į istorijos pagražinimus, nieko nekainuojančius. Bet simbolių kalba galingesnė, nei manytum.

-js-

Gyvenimas Vilniaus kieme

Šis tas iš Vilniaus keistenybių. Jubiliejaus proga. Juk sausio 25-osios rytas. Kokia nors paslaptimi ar mįsle šio paveiksliuko nepavadinsi, bet jeigu ne tie du išsikišę bokšteliai, vargu ar pažinčiau, kad čia Bernardinų bažnyčios šventorius, vos už kelių žingsnių nuo pagrindinio įėjimo. Beveik gimtosios vietos. Už vieno iš tų grotuotų langų kunigas dabar rengiasi šventoms mišioms. Kitą rytą pats ten turėsiu sukinėtis.