PublicistikaAtviras klausimas

Rubrika “Atviras klausimas” skirta polemikai, kultūros, politinių, socialinių reiškinių analizei ir kritikai.

Nuo bedarbio ideologijoje iki bedarbio ideologijos

PAULIUS KUKIS Smerkti ir keikti šiuolaikinę bedarbių armiją tokiu tonu, kokiu šitai vyksta dabar, galima tik dėl to, kad nebėra nieko, kas jos vardu gebėtų apsiginti ar kontratakuoti. Atrodo, kad bedarbio balsas tegali šaukti: „Darbo!“ ir nieko daugiau.

Apie svajones: gyvenimas be skurdo ir patyčių

DONATAS PAULAUSKAS Nemažai labiausiai matomų socialinių projektų Lietuvoje būna skirti vaikams, gyvenantiems prastesnėmis socialinėmis sąlygomis – skurstantiems, sergantiems ar augantiems be tėvų. Sutinku – tema labai svarbi ir jautri

Ar politikai turi teisę disponuoti morale kaip įrankiu?

ARTŪRAS UŠČINAS Kuo skiriasi politikas nuo filosofo? Politikas žino, kaip viskas yra iš tiesų, o filosofas – ne. Kai politikui užduodamas klausimas, kas yra moraliai teisinga vienu ar kitu atveju, jis atsivertęs savo butaforinę ideologinę bibliją pateikia konkretų ir nekvestionuojamą atsakymą. To paties negalima pasakyti apie filosofą.

Dar du kenksmingi mitai

ANDRIUS MARTINKUS Abiejų šių smegenų plovimo strategijų – kaip ir bet kurios agresyvios propagandos – pagrindas yra tas pats principas. Už mažos tiesos figos lapo slypi didelis melas. Pradėkime nuo visiems gerai girdėtos ir iš pažiūros visiškai nekaltos koncepcijos – „mokymosi visą gyvenimą“ mito-imperatyvo.

Laisvė sau ir saviškiams

SIMAS ČELUTKA Lietuvos viešojoje erdvėje įsitvirtinusi išstūmimo retorika. Rimtesni politinio aktyvumo protrūkiai paprastai reiškiasi kaip siekis uždrausti kalbėti ir veikti kitiems piliečiams. Nors tai „tik“ kalbos, jos gana lemtingai prisideda formuojant bendrąjį viešojo kalbėjimo toną ir foną

Kairės ilgesys

LINA ŽIGELYTĖ Šį pavasarį grupė kairiojo jaunimo – vietinio ir suvažiavusio į Vilniuje vykusį seminarą – panoro dalyvauti gegužės 1-ąją Gedimino prospekte rengtose eitynėse. Jie atėjo apsirengę margai, su savadarbiais plakatais, atsinešė vaivorykštės vėliavą. Eitynių avangarde stovėję asmenys paprašė ją susivynioti.

Vandėja

ANDRIUS MARTINKUS Paskutinis akmuo, išimtas griaunant Bastiliją, tapo pirmuoju akmeniu statant dujų kameras Osvencime. Israel Eldad Istoriją galima rašyti įvairiai. Galima matyti joje pergalingą Pasaulinės dvasios žygį, kurio metu Absoliuto prote atsiranda ir išnyksta jo mąstymo įrankiai – tautos-mintys, kultūros-mintys, civilizacijos-mintys ir t. t.

Lietuviškas atsišaukimas dėl kultūriškumo, lyties ir žmogaus teisių ideologijų

PAULIUS KUKIS Pradėti reikia nuo pastebėjimo, kad lietuviai yra išsiugdę sunkiai protu suvokiamą ideologinį imunitetą. Spekuliacijos, kas lėmė šį mūsiško socialumo sandą, nėra tokios svarbios. Būtų galima kalbėti apie sunkius represijų dešimtmečius, apie mistišką masės psichikos traumą ir t. t.

Kas Lietuvoje bijo komunizmo, arba Apie šmėklą

NIDA VASILIAUSKAITĖ „Komunizmas yra tas žiaurus žmogžudys, kurį senų senovėje užkasdavo būtinai nukirtę galvą ir padėję tarp kojų. Tokia būdavo garantija, kad vaiduoklis nesibastys naktimis ieškodamas naujų aukų. Deja, 20 amžiaus komunistinio totalitarinio monstro atžvilgiu ši procedūra nebuvo atlikta.

Užmigę viduriai

MARIUS PLEČKAITIS Kaip ir kiekvienam sveikam žmogui, man kyla daug esminių klausimų. Pavyzdžiui, kaip susiję konservatoriai ir kapitalizmas, ką Lietuvoje reiškia būti kairiuoju ir ką dešiniuoju, kodėl vegetaras su veganu gali būti mirtini priešai, kodėl fizikai su žaliaisiais niekada nieko neišsiaiškina iki galo ar kas vis dėlto yra Lietuva