PublicistikaAtviras klausimas

Rubrika “Atviras klausimas” skirta polemikai, kultūros, politinių, socialinių reiškinių analizei ir kritikai.

SKIRMANTAS KNIEŽA

Atskiriant demos ir kratos

Kritikuoti demokratiją tapo blogo tono ženklu, tačiau norint galutinai įtvirtinti Winstono Churchillio teiginį, kad demokratija – geriausia iš išbandytų valdžios formų, tenka nuolat grįžti prie jos persvarstymo. Demokratija tampa panacėja visoms XXI a. pasaulį krečiančioms negandoms, jos paskirtis, kaip ją suprantame dabar, – užtikrinti taiką ir sambūvį tarp skirtingą ekonominį, socialinį ar moralinį pasaulėvaizdį turinčių individų. Iš tikro, demokratijai būdinga…

SKIRMANTAS KNIEŽA

Politikos perspektyva postpolitikos amžiuje

Į kalbėjimą apie politiką dažniausiai atsigręžiama nenoromis, ji tapo nepageidautina šiuolaikinio padoraus žmogaus gyvenime, ji nebėra viena iš pagrindinių postmoderno žmogaus diskurso dalių. Politikos bijomasi ir apie ją prabylama tada, kai būna per vėlu. XIX a. Friedrichas Nietzsche išpranašavo, kad ateinantį šimtmetį užsiliepsnos didžioji politika – XX a. Europoje liepsnojo du pasauliniai karai. Visi, iki galo neišgirdę Nietzschės, puolė ieškoti…

PAULIUS KUKIS

Istorija, mokslas ir politika

Slovėnų mąstytojas Slavojus Žižekas gana neseniai apibrėžė politiką kaip atstumą, kurį savo pačios atžvilgiu išlaiko ekonomika. Esame gundomi tęsti Žižeko mintį ir teigti, kad istorija yra atstumas, kurį nuo savęs yra priversta išlaikyti politika. Mat istorija yra formali scena, kurioje politika ruošia savosios apercepcijos sąlygas. Dabar viešojoje erdvėje pradedama kalbėti apie istorijos politiką. Tuomet įvyksta „trumpasis jungimas“ – atvirai prabylama…

MARIJA SAJEKAITĖ

Apie didelės musės ir mažo dramblio draugystę

Viso pasaulio akys šiandien nukreiptos į Ukrainą, o labiausiai – Lietuvos. Šalyje tebeūžia Ukrainos palaikymo akcijų ir koncertų maratonas, o visas feisbukas puošiasi šūkiu „Slava Ukraini! Herojam slava!“ (Beje, prieš tapdamas Maidano šūkiu, jis buvo vartojamas kaip slaptažodis, norint patekti į vieną tokį restoraną Lvove, taip pat į barus Kijeve.) Krizei iš sostinės keliantis į rytus, situacija išlieka įtempta kaip…

ANDRIUS MARTINKUS

Popiežius Pranciškus apie naują tironiją ir laiko ženklai

Nors popiežius Pranciškus tvirtina, kad 2013 m. lapkričio 26 d. paskelbtame apaštališkajame paraginime „Evangelii gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“)

ALGIMANTAS BUČYS

Vitas Luckus legendose ir atminty

Luckus. Autoportretas. 1970. Fotografo archyvas (JAV)

Laikas ne tik nuolat keičia mūsų aplinką, bet ir perpaišo praeitį. Gyventa, atrodo, atvirai, beveik kaip ant delno, kai prisimeni daugumos įdomiausių ir talentingiausių jaunų meno kūrėjų ir intelektualų kasdienį bendravimą Vilniaus centro ar senamiesčio kavinėse ir kavinukėse prieš keletą dešimtmečių. Bet štai pralekia keli dešimtmečiai, pažintys nugrimzta užmarštin, o senų, neretai jau anapusybėn išėjusių bičiulių vardai aplimpa legendomis, kartais…

RŪTA ONA SRUOGINIS

Prisakymai kultūrininkams

Kultūros žmonės (kultūros skleidėjai, kultūrininkai – kaip bepavadinsi) dažniausiai būna labai rimti ir dedasi esą dvasiškai stiprūs. Bet neretai užtenka vieno mažo dirgiklio – frazės, temos pokalbiui ar žodžių junginio – ir jų orumas ir erudicija vienu akimirksniu nueina velniop. Visai nesvarbu, kokius darbus būtų nudirbę, kokius kūrinius sukūrę – jie kaipmat visi kaip vienas ima sopulingai rypauti, šnypšti ir…

ILZĖ BUTKUTĖ

Kas mums trukdo uždirbti?

Sveiki, „Šiaurės Atėnų“ skaitytojai. Esu Ilzė Butkutė, poetė. „Bet poetes įsivaizduojam kaip nupušusias mergeles nutįsusiais megztiniais, sijonais iki žemės ir gailiu žvilgsniu“, – kartais sako man žurnalistai ar skaitytojai.

Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino?

ANDRIUS MARTINKUS Rašantis šias eilutes per pastaruosius kelerius metus jau publikavo ne vieną tekstą, kurio atsiradimo priežastis buvo skausmingas susidūrimas su bauginančiu lietuvių tautos biologinės ir dvasinės degradacijos faktu.

Apie globalią moralinę atsakomybę

DONATAS PAULAUSKAS Visada pabosdavo klausyti tų, kurie nepailstamai postringauja apie šiuolaikinėje visuomenėje neva išsikerojusį egoizmą.