PublicistikaAktualijos
Kalvarijų turgus
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kartais man įtartinai nuskamba feminisčių (ar tam tikros jų dalies) reikalavimas nepamiršti reguliariai išpažinti dėkingumo jų istorinėms veikėjoms už tai, kad moku skaityti ir rašyti. Bažnyčios ideologai, matyt, panašiai norėtų, kad dažniau užsukčiau pas juos pagarbinti Švenčiausiojo Sakramento.
Penki sakiniai apie keturis sakinius
„Alfa.lt“ tinklalapyje įdėtas tokio Audriaus Vasiliausko straipsnis „airBaltic“ operatyvumas“, štai jo pirmi sakiniai: „Mirdama Islandijos ekonomika, pageidavo pelenus išbarstyti po Europą [labai įdomi kablelio vieta]. Tiesa pelenai buvo ne ekonomikos, o ugnikalnio, bet dėl šios priežasties mums teko atkelti keletą skrydžių [po „tiesa“ nėra būtino kablelio]. Beje turbūt jau daugumas pamiršo apie tokį įvyki [tas pats po „beje“, o paskutinė…
Ar “Google” mus bukina?
Ką internetas daro mūsų smegenims NICHOLAS CARR „Deivai, liaukis. Ar nesiliausi? Liaukis, Deivai. Ar liausiesi pagaliau, Deivai?“ Taip maldauja superkompiuteris HAL’as nepermaldaujamo astronauto Deivo Baumano garsioje beveik paskutinėje Stanley Kubricko „2001 metų kosminės odisėjos“ scenoje, keistai veriančioje širdį.
Darbo etika
JOHN M. BUCHANAN Romaną „Rugiuose prie bedugnės“ skaičiau studijų metais. Dabar 1951 m. išleistos J. D. Salingerio knygos jau yra parduota daugiau nei 65 milijonai egzempliorių ir vis dar parduodama po ketvirtį milijono kasmet.
Įvarčiai iš Alantos
JURGA TUMASONYTĖ Pirmoji mintis, kuri kyla prisiminus birželio 25–27 dienomis Alantoje vykusį renginį, yra musės. Musės kaip juodos avys šokinėjo ant susirinkusiųjų kūno dalių, o tuo metu vyko kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas.
Muziejai
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Praėjusią vasarą vienoje akademinėje literatų stovykloje išklausiau jaudinantį Loretos Jakonytės pranešimą apie rašytojų muziejus: visi, kas bent keliuose iš jų esame lankęsi, tiksliai žinome, kad provincijoje ypač originaliai puoselėjami rašytojų kultai.
Castor&Pollux. Keturių kultūros prekybcentrių tyrimas
Castor: Prieš pradėdami burnoti ant mūsiškės kultūrinės žiniasklaidos, atlikime nedidelį eksperimentą. Įlįsk į internetą ir išspausdink 40 straipsnių – po 10 iš kiekvieno lietuvių literatūrą mylinčio leidinio: „Litmenio“, „Metų“, „Nemuno“ ir „Šatėnų“. Tik be leidinio pavadinimo, be metų ir be autoriaus.
Penki sakiniai apie mūsų kalbą
Masiškai siuntinėjamus elektroninius laiškus tapo įprasta pasirašinėti taip: „Pagarbiai, Mikė Pūkuotukas.“ Tačiau šis kablelis čia atsiradęs, ko gero, tik kopijuojant angliškus parašus. Pagal visas lietuvių kalbos skyrybos taisykles kableliui čia nėra kaip įsisprausti. Lietuvių kalbos komisijos paaiškinime teigiama taip: „Pabrėžtina, kad lietuviškame tekste po žodžių su pagarba, pagarbiai nededama jokio skyrybos ženklo. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl…
„Poezijos pavasario“ datulė
MARIUS PLEČKAITIS Tikriausiai jau kokius 200 144 kartus panosėje ar viešai buvo užduotas metadimensinis klausimas: „Kas tas „Poezijos pavasaris“?“ Ir apskritai – kur man dabar per tą „Poezijos pavasario“ orgiją dėtis? „Poezijos pavasaris“ tūlam lietuviui pirmiausia asocijuojasi su emblema – PP paukšte. Ši paukštė – veikiausiai gegutė, gal jerubė. Arba Jonynas.
Pusamžis, o vis dar žaidžiu su žaislais
HARRY DE QUETTEVILLE Štai taip: dabar oficialiai esu pusamžis. Kai kas tvirtins, kad toks buvau visada. Tiesa, kad, pavyzdžiui, pasprukęs iš pamokų į neteisėtą ekskursiją aludėn, užsisakydavau pintą „Spitfire“ biterio ir patogiai įsitaisydavau atokiame kamputyje.
